Trečiadienio bendroji audiencija: Popiežiaus katechezė apie apaštališkąją Tradiciją

Trečiadienio bendrojoje audiencijoje dalyvavusiems maldininkams sakytoje kalboje popiežius Benediktas XVI kalbėjo apie apaštališkąją Tradiciją. Vatikano II Susirinkimas išryškino, kad Tradicija visų pirma yra apaštališka savo ištakose. „Dievas maloningai pasirūpino, kad tai, ką apreiškė visų tautų išganymui, būtų nepaliestai išsaugota amžiams ir perduota visoms kartoms. Todėl Viešpats Kristus, kuriame išsipildo visas aukščiausiojo Dievo apreiškimas (plg. 2 Kor 1, 20; 3, 16; 4, 6), apaštalams įsakė visiems skelbti pranašų pažadėtąją Evangeliją, kurią jis pats įvykdė ir savo lūpomis skelbė kaip kiekvienos išganingos tiesos ir dorovės šaltinį, kad perteiktų dieviškąsias dovanas, - citavo dogminės konstitucijos „Dei Verbum“ tekstą popiežius Benediktas XVI. Susirinkimo dokumente toliau rašoma, kaip šią pareigą ištikimai vykdė „apaštalai, kurie žodiniu skelbimu, pavyzdžiais bei pamokymais perdavė tai, ką buvo girdėję iš Kristaus lūpų ir patyrę iš jo elgesio bei darbų arba sužinoję iš juos mokančios Šventosios Dvasios.“ Su apaštalais, - toliau rašoma dokumente, - bendradarbiavo ir „jų aplinkos vyrai, kurie, tos pačios Šventosios Dvasios įkvėpti, išganymo žinią užrašė“.

Apaštalų skaičius reiškia ne tik šventųjų Dievo tautos šaknų, Izraelio dvylikos giminių, tęstinumą, bet taip pat jų tarnystės visuotinumą – skleisti išganymą iki žemės pakraščių. Semitų pasaulyje skaičius dvylika turi simbolinę reikšmę; dvylika yra tobulo skaičiaus trijų ir skaičiaus keturių, reiškiančio keturias pasaulio kryptis, sandauga.


Bendruomenė save atpažįsta, kaip pašaukta tų, kurie pirmieji pažino Viešpatį ir jo buvo pasiųsti. Ji žino, kad gali remtis dvylikos apaštalų vadovavimu bei tais, kurie prisijungė, kaip Žodžio paslapties ir tarnystės pasekėjai. Bendruomenė jaučiasi įpareigota perduoti kitiems Gerąją Naujieną. Tai aiškiai matosi iš kelių Pauliaus laiškų eilučių: „Pirmiausia aš jums perdaviau, ką esu gavęs“ (1 Kor 15,3); „Sergėk brangųjį palikimą, padedamas Šventosios Dvasios, kuri gyvena mumyse“ (2 Rim 1,14).


Vatikano II Susirinkimas tai patvirtina skelbdamas, kad: „tai, ką perdavė apaštalai, apima visa, kas padeda Dievo tautai šventai gyventi ir auginti jos tikėjimą. Taip Bažnyčia savo mokymu, gyvenimu ir apeigomis pratęsia bei perduoda visoms kartoms visa, kuo ji yra, ir visa, kuo ji tiki“ (DV 8). Taigi, Tradicija yra gyva Evangelija, kurią apaštalai, remdamiesi savo vienintele ir nepakartojama patirtimi, pilnai paskelbė. Dėka apaštalų, tikėjimas yra ir bus perduodamas kitiems iki pasaulio pabaigos. Tradicija, vadinasi, yra Šv. Dvasios istorija, kuri veikia Bažnyčios istorijoje per apaštalų ir jų paveldėtojų tarpininkavimą.


Jėzaus duotas siuntimas, apaštalų buvo perduotas jų įpėdiniams. Apaštališkasis siuntimas, kaip liudija Mato evangelijos tekstas, reiškia pastoracinę, liturginę ir pranašišką tarnystę iki laikų pabaigos. Būtent per apaštališkąją tarnystę pats Kristus ateina pas tuos, kurie yra pašaukti tikėjimui. Amžių atstumas yra nugalėtas. Tas, kuris Prisikėlė, yra gyvas. Jis veikia dėl mūsų šiandien, Bažnyčioje ir pasaulyje.


Trečiadienio bendrojoje audiencijoje vėl dalyvavo būrys maldininkų iš Lietuvos. Jiems Šv. Tėvas kalbėjo:

Sveikinu maldininkus iš Lietuvos! Tegul jūsų apsilankymas Romoje, kur Apaštalai Petras ir Paulus, kankinyste paliudijo ištikimybę Dievui, padeda branginti tikėjimo dovaną ir mylėti Kristaus Bažnyčią. Iš širdies laiminu jus ir jūsų šeimas. Garbė Jėzui Kristui!

Pačioje audiencijos pabaigoje popiežius kreipėsi į jaunimą, jaunavedžius ir ligonius. Pradėjome gegužės mėnesį, skirtą Mergelei Marijai, o jus, brangus jaunime, - sakė Benediktas XVI,- raginu kiekvieną dieną mokintis iš jos kaip vykdyti Dievo valią. Mąstydami apie nukryžiuotojo Kristaus Motiną, jūs brangūs ligoniai, mokėkite atrasti kiekvieną išganymo kryžiaus vertę. Jus, jaunavedžiai, pavedu Švenčiausios Mergelės motiniškai globai, kad galėtumėte savo šeimose sukurti Nazareto namų maldos ir meilės aplinką. (kl)