Sekmadienį Italijoje ir Indijoje paskelbti trys nauji palaimintieji.
Šventojo Tėvo dekretais sekmadienį buvo paskelbti trys nauji Bažnyčios palaimintieji.
Dviejų italų katalikų ir vieno Indijos sirų malabarų apeigų kataliko beatifikacijos
apeigos vyko Milane ir Ramapurame, Indijoje.
Indijoje Ramapuram mieste, šalies
pietvakariuose esančioje Keralos valstijoje, sekmadienį vykusioje beatifikacijos iškilmėje,
į altorių garbę buvo iškeltas kunigas Augustinas Thevarparamil, vargšų ir visuomenės
atstumtųjų apaštalas. Gimęs 1891 metais, 1921 metais priėmęs kunigystės šventimus,
kunigas Augustinas visą savo gyvenimą skyrė didžiausiame varge gyvenantiems žmonėms,
kuriuos tradicinė induistiška visuomenė visiškai ignoruoja tiek dėl materialinio skurdo,
tiek dėl priklausymo žemiausiai, vadinamajai neliečiamųjų kastai. Keralos valstijoje,
kur krikščionys sudaro maždaug penktadalį gyventojų, žemiausios kastos žmonėms vienintelis
išsigelbėjimas yra karitatyvinė parama. Čia reikia pabrėžti, kad Keralos valstijoje
gyvenančių krikščionių žymi dalis, taip pat ir palaimintas kunigas Augustinas, priklauso
savas apeigas ir ilgą savitą istoriją turinčiai sirų – malabarų Bažnyčiai. Ši bendruomenė
save kildina iš apaštalo Tomo misijinės veiklos. Kai tuo tarpu lotynų apeigų Indijos
katalikų bendruomenės jau yra naujųjų laikų evangelizacijos vaisiai. Palaimintasis
kunigas Augustinas, kilęs iš vietinių malabarų ir apaštalaudamas tarp vietinių žmonių,
buvo savas tarp savųjų. Savo globotinius jis vadindavo „mano vaikeliai“, o šie kunigą
Augustiną meiliai vadindavo „mažuoju kunigu“. Apaštalaudamas tarp Keralos lūšnynų
gyventojų jis praleido visą savo ilgą gyvenimą. Mirė sulaukęs 82 metų, visų mylimas
ir vadinamas šventuoju.
Kitoje sekmadienį vykusioje beatifikacijos iškilmėje,
Milane, palaimintaisiais buvo paskelbti du vietiniai kunigai: devynioliktame amžiuje
gyvenęs kun. Luigi Biraghi ir dvideimtajame – kunigas Luigi Monza.
Devynioliktasis
amžius Šiaurės Italijai buvo ypatingas ir sudėtingas tiek socialine, kultūrine ir
dvasine, tiek ir politine prasme. Buvusi Austrovengrijos imperijos provincija tapo
Italijos karalystės dalimi. Italijos nacionalinis judėjimas greta uolaus patriotizmo,
savyje slėpė taip pat antikrikščioniškas masoniškas sroves. Bažnyčiai tai buvo sunkių
sprendimų ir nelengvo darbo metas. Bažnyčia, viena vertus, palaikė nacionalinės vienybės
idėją, bet antra vertus, negalėjo sutikti su visa nacionalinio judėjimo ideologija.
Šiame kontekste kunigas Luigi Biraghi užėmė gana svarbią vietą. Eruditas, teologijos,
istorijos ir archeologijos specialistas, jis buvo vienas svarbiausių to meto katalikų
intelektualų. Jam buvo pavesta vadovauti, ir tuo metu, ir šiandien, svarbiai ir prestižinei,
Milano Šv. Ambraziejaus bibliotekai. Tačiau intelektualo pašaukimą jis sugebėjo puikiai
derinti su giliu asmeniniu dvasingumu. Ir būtent iš šitos erudicijos ir dvasingumo
sintezės gimė jo įsteigta nauja seserų vienuolių kongregacija, pavadinta Šv. Ambraziejaus
sesers Marcelinos vardu. Seserų Marcelinietės ėmėsi Šiaurės Italijos jaunimo krikščioniško
auklėjimo.
Kitas palaimintuoju paskelbtas Milano arkivyskupijos kunigas – Luigi
Monza gyveno dvidešimtojo amžiaus primoje pusėje, kuri irgi buvo Italijai ir jos Bažnyčiai
nelengvas metas. Krikščionišką kultūrinį ir visuomeninį veikimą reikėjo ginti nuo
tuo metu į visas gyvenimo sritis brukamos fašistinės ideologijos. 1936 metais kunigas
Monza buvo apkaltintas jaunimo kurstymu prieš valdžią ir areštuotas. Vis dėlto, režimas
nedrįso susidoroti su nepaklusniu kunigu. Po kelis mėnesius trukusios teismo bylos
kunigas buvo išteisintas. Nauji iššūkiai Bažnyčios laukė pasibaigus II pasauliniam
karui – reikėjo padėti visuomenei keltis iš materialinių ir moralinių griuvėsių. Būtent
pastaruoju tikslu kunigas Luigi Monza įkūrė „Mūsų šeimą“, tai yra vienuolinę kongregaciją,
kurios charizma – vaikų ir jaunimo švietimas, auklėjimas, o taip pat, rėmėjų dėka,
materialinė pagalba nepasiturinčių šeimų vaikams ir našlaičiams. Įkurta Šiaurės Italijoje,
šiandien ši kongregacija darbuojasi taip pat Afrikoje ir Pietų Amerikoje.
Neseniai
mūsų laidose minėjome, kad popiežius Benediktas XVI davė leidimą Šventųjų skelbimo
kongregacijos prefektui paskelbti 22 naujus dekretus, kuriais patvirtinami būsimų
šventųjų ir palaimintųjų užtarimu įvykę stebuklai, jų kankinystė arba herojiškos dorybės.
Septyni dekretai patvirtino keturių palaimintųjų ir trijų Dievo tarnų užtarimu
įvykusius stebuklus. Kiti septyni dekretai patvirtinto 54 Dievo tarnų ir būsimų palaimintųjų
kankinystę. Dar aštuoni dekretai pripažinto aštuonių kandidatų į palaimintuosius herojiškas
dorybes. Dekretų patvirtinimas reiškia, kad artimiausiu metu bus papildyti Bažnyčios
šventųjų ir palaimintųjų sąrašai. Pagal popiežiaus Benedikto XVI įvestą ankščiau Bažnyčioje
galiojusią tvarką, palaimintųjų skelbimo dekretai popiežiaus vardu būna skelbiami
toje vietinėje Bažnyčioje, su kuria gyvenimu ir darbais yra susiję naujieji palaimintieji.
Tuo tarpu palaimintuosius šventaisiais skelbia tik pats popiežius.
Popiežius
Benediktas XVI apie tai užsiminė neseniai paskelbtame laiške Šventųjų skelbimo kongregacijos
prefektui. Popiežius pažymėjo, kad Vatikano II susirinkimo mokymo apie vyskupų kolegialumą
šviesoje labai tinka dar labai įtraukti vietinius vyskupus į Šventųjų skelbimo procedūras.
Dėl šios priežasties, netukus po išrinkimo popiežiumi, Benediktas XVI nutarė dar daugiau
paryškinti esminį skirtumą tarp beatifikacijos ir kanonizacijos, ypač per apeigų šventimą.
Beatifikacijos apeigose turėtų būtų daugiau matomas vietinės Bažnyčios dalyvavimas,
tačiau leidimą Dievo tarno kultui gali suteikti tiktai popiežius.
Todėl naujų
palaimintųjų skelbimo vieta ir data nuo popiežiaus Benedikto pontifikato pradžios
labiau įpareigoja vietines Bažnyčias ir jų vyskupus. Pagal jau minėtus 22 naujus dekretus
kada nors netolimoje ateityje popiežius patvirtins kultą 4 naujų šventųjų ir 57 naujų
palaimintųjų. Apeigų datos bus paskelbtos ateityje.
Tačiau jau dabar yra žinoma,
kad per ateinančius penkis mėnesius įvyks dar keturios beatifikacijos Italijoje, Portugalijoje
ir Brazilijoje. Pirmoji įvyks Neapolyje, gegužės 14 d. Šventųjų skelbimo kongregacijos
prefektas kardinolas Jose Saraiva Martins Neapolyje vadovaus Dievo tarnaitės Maria
Grazia Tarallo, sesers Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kančios Marijos beatifikacijos
iškilmėms ir perskaitys popie˛iaus Benedikto XVI dekretą. Būsima palaimintoji, XX
amžiuje mirusi Maria Grazia Tarallo, priklausė Eucharistijos adoruotojų seserų kongregacijai.
Gegužės
28 d., Portugalijoje vyks sesers Jėzaus numylėtosios Ritos beatifikacijos apeigos.
Popiežiaus vardu joms vadovaus portugalų kilmės Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas.
Taip pat šiose apeigose kardinolas Jose Saraiva Martins perskaitys popiežiaus dekretą,
kuriuo į altorių garbę bus iškelta XX amžiuje vienuolinę kongregaciją, Jėzaus, Marijos
ir Juozapo seserų Institutą įkūrusi portugalė.
Birželio 15ąją Šventųjų skelbimo
kongregacijos prefektas vyks į Braziliją, kur Belo Horizonte arkivyskupijoje vadovaus
kunigo Eustachijaus van Lieshout beatifikacijai. Iš Olandijos kilęs Dievo tarnas kun.
van Lieshout mirė 1943 metais.
Rugsėjo 17 d., šiaurės Italijos Brescia mieste
palaimintuoju bus paskelbtas diecezinis kunigas, 1930 metais miręs Mose Tovini. Ir
šioms apeigoms, paskelbęs Šv. Tėvo dekretą, vadovaus Šventųjų skelbimo kongregacijos
prefektas. (sk)