XII plenarinė Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos sesija
Balandžio 28 – gegužės 2 dienomis Romoje vyks XII Popiežiškosios socialinių mokslų
akademijos sesija. Jos tema yra „Prarandamas jaunimas? Solidarumas su vaikais ir jaunais
žmonėmis neramumų amžiuje“. Jau ankstesnėje sesijoje, vykusioje 2004 metais, akademijos
nariai ir bendradarbiai nagrinėjo solidarumo tarp skirtingų amžiaus kartų problematiką.
Šioje sesijoje ji tęsiama.
Lyginant dabartinę situaciją su buvusia prieš 30
ar 40 metų, galima konstatuoti didelius demografinius pasikeitimus. Jei anuomet vyravo
nuomonė, jog žmonių populiacijos augimo greitis pasaulį įstums į skurdą ir badą, o
vienintelis būdas to išvengti yra gimimų ribojimas, tai šiandien problema apsisuko
180 laipsnių – mažo gimstamumo ir gerokai pailgėjusio žmonių gyvenimo kombinacija
iškelia pasenusios visuomenės problematiką. Tai nulemia visiškai kitokius nei ankščiau
jaunų ir senų kartų santykius, nekalbant apie poveikį valstybių ekonominiam ir socialiniam
gyvenimui. Sekant Bažnyčios socialinio mokymo principus, Popiežiškosios socialinių
mokslų akademijos nariai stengiasi analizuoti naujus pokyčius ne konflikto, tačiau
solidarumo tarp kartų terminais bei pateikti visoms amžiaus grupėms palankius sprendimus.
Popiežius
Benediktas XVI XII Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos sesijos dalyviams pasiuntė
laišką, kuriame užsiminė ne tik apie demografinius pokyčius, bet apie tų pokyčių dvasines
ir moralines priežastis.
Popiežius pažymėjo, kad visuomenės senėjimas, nulemtas
gimimų skaičiaus mažėjimo bei vidutinės gyvenimo trukmės didėjimo, ir su tuo susijęs
jaunų žmonių, būtinų visuomenės atnaujinimui, skaičiaus trūkumas nėra aiškintinas
tik ekonominėmis priežastimis. Greta pastarųjų galima išvardinti eilę dvasinių motyvų,
kuriuos galima sutraukti į konstatavimą, kad šiandienos žmogui trūksta tikėjimo, vilties
ir, galiausiai, nesavanaudiškos meilės. Juk pasiryžimas turėt ir augint vaikus kyla
iš vilties ir pasitikėjimo ateitimi bei iš meilės, kurios žmogus nesutelkia tik ties
savimi pačiu, bet leidžia jai būt dosniai ir kūrybingai kitų atžvilgiu. Didelio porų
skaičiaus vengimas žengti didesnio įsipareigojimo link, nenoras tūrėti vaikų, didelis
skyrybų skaičius rodo, jog pasaulyje trūksta tokios nesavanaudiškos meilės.
Vaikai
ir jauni žmonės yra pirmieji, kurie nukenčia nuo šio meilės trūkumo ir, negaunant
tvirtų gairių iš suaugusiųjų pasaulio, jų dvasinis ir intelektualinis vystimasis gerokai
nukenčia. Šią žalą dar didina materialistinės pasaulio vizijos, kurios ignoruoja dvasines
vertybes ir neugdo vaikui ar jaunuoliui būdingo idealizmo jausmo bei atvirumo transcendencijai.
Toks uždarumas riboja jauno žmogaus pasirinkimo laisvę, aiškių gyvenimo principų susiformavimą
ir autentišką prasmės pojūtį.
Popiežius mokslininkų paprašė atkreipti dėmesį
ypač į žmogaus laisvės problemą, į jos galimybes bei ribas šiandieninės visuomenės
bei šiandieninių socialinių procesų kontekste. Šventasis Tėvas savo laišką baigė linkėjimu,
kad Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos sesijos dalyvių darbas būtų lydimas
įkvėpimo ir visiems perdavė savo palaiminimą. (rk)