Religijų dialogo ir maldos už taiką susitikimas Vašingtone.
Trečiadienį ir ketvirtadienį Jungtinių Amerikos Valstijų sostinėje Vašingtone vyko
Vašingtono Georgetown katalikų universiteto ir Romos Šv. Egidijaus bendruomenės surengtas
susitikimas, tema: „Religijos ir kultūros – dialogo drąsa“.
Šv. Egidijaus bendruomenė
jau du dešimtmečius kasmet rengia religijų dialogo ir maldos už taiką susitikimus,
kuriais tęsiama popiežiaus Jono Pauliaus II 1986 metų spalio mėnesį Asyžiuje vykusiu
didžiuoju maldos susitikimu pradėta tradicija. Šiemet spalio mėnesį sukaks dvidešimt
metų nuo ano įsimintino susitikimo, kuomet į popiežiaus Jono Pauliaus II kvietimą
atvykti į Asyžių ir drauge melstis už taiką atsiliepė pagrindinių krikščioniškų Bažnyčių
ir bendrijų, didžiųjų pasaulio religijų – islamo, judaizmo, budizmo, o taip pat mažų
pagoniškas tradicines religijas išpažįstančių bendruomenių atstovai. Ir visi jie drauge
Asyžiuje, prie Šv. Pranciškaus bazilikos, kartu meldėsi už taiką. Po Asyžiuje, popiežiaus
Jono Pauliaus II iniciatyva surengto susitikimo, panašius, tiek turiniu, tiek tikslais,
susitikimus kasmet pradėjo rengti Šv. Egidijaus bendruomenė. Iš pradžių tie susitikimai
buvo rengiami Romoje arba kituose Italijos miestuose, o vėliau ir kitose šalyse. Šiomis
dienomis Vašingtone įvykęs susitikimas – tai pirmas Šv. Egidijaus bendruomenės organizuotas
renginys Šiaurės Amerikoje.
Šį kartą svarbiausia Vašingtone rengtų diskusijų
ir maldos susitikimų tema buvo tradiciškai krikščioniškos Vakarų kultūros santykiai
su islamo pasauliu bei vienų ir kitų pareiga tiesti tiltus tarp kultūrų ir skelbti
taikdarišką kiekvienos religijos misiją. Kaip prieš Vašingtono susitikimą Vatikano
radijui duotame interviu sakė Šv. Egidijaus bendruomenės vadovas Andrea Riccardi,
iš Vakarų perspektyvos žiūrint į sąlytį su islamo pasauliu, visų pirma reikia suprasti,
kad nėra vienos visur vienodos islamiškos kultūros. Islamą išpažįsta milijardas žmonių,
gyvenančių įvairiose šalyse ir labai skirtingose politinėse ir kultūrinėse situacijose.
Tad neįmanoma turėti vienos nuomonės apie visą islamo pasaulį ir vienos pozicijos
bendraujant su juo. Reikia tinkamai pasinaudoti tuo kultūriniu ir politiniu islamo
pliuralizmu, reikia ieškoti jame pašnekovų ir bendraminčių. Šiandien neįmanoma tiksliai
prognozuoti kokia bus mūsų ateitis, tačiau viena galime teigti su visišku tikrumu
– turime kurti sambūvio, sugyvenimo civilizaciją. Taip pat ir mums patiems reikalinga
tvirta tapatybė, tvirta savivoka, tačiau ji turi būti atvira dialogui ir gyvenimui
kartu su kitais. (jm)