Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos seminaras apie Černobylio katastrofos pasekmes

Netrukus minėsime tragišką sukaktį – 20 metų nuo katastrofos Černobylio atominėje elektrinėje, įvykusioje mūsų kaimynystėje, Ukrainoje. 1986 metais, naktį iš balandžio 25 į balandžio 26 šios elektrinės, esančios tik už 120 kilometrų nuo Ukrainos sostinės Kijevo, ketvirtajame energobloke sprogo atominis reaktorius.

Šiomis dienomis yra rengiama ne viena konferencija, skirta šiai branduolinei katastrofai atsiminti ir apžvelgti jos pasekmes. Popiežiškoji teisingumo ir taikos taryba kartu su Ukrainos ambasada prie Šventojo Sosto taip pat surengė seminarą, prasidėjusį penktadienio rytą, kurio metu bus aptartos branduolinės avarijos tiesioginės pasekmės žmonių sveikatai ir aplinkai, jos atgarsiai socialinėje, ekonominėje, institucinėje sferose. Taipogi diskutuojama apie saugų ir taikų branduolinės energijos naudojimą. Pagrindinis pranešėjas buvo Didier Louvat, Tarptautinės atominės energijos agentūros atsakingasis pareigūnas Černobylio klausimais.

Primename, kad katastrofos metu į aplinką buvo išmesta apie 50 milijonų kiuri radioaktyvių medžiagų, šimtus kartų daugiau palyginus su ant Hirosimos numesta atomine bomba. Užterštos oro masės greitai kirto Ukrainos sienas ir, daugiausia radioaktyvių medžiagų „palikusios“ didžiuliuose Baltarusijos ir Rusijos Federacijos plotuose, praslinkusios ir virš Baltijos šalių, pasiekė Vakarų Europos bei Viduržemio jūros valstybių teritorijas, Kiniją ir netgi Kanadą.

Šimtai tūkstančių žmonių buvo evakuoti iš labiausiai užterštų zonų, deja, ne tuoj pat po nelaimės, mat sovietinė valdžia pirmomis akimirkomis cenzūravo žinią apie katastrofą. Vėliau, pripažinus nelaimės mąstą, buvo mobilizuoti ir pasekmių likvidavimo darbuose dalyvavo apie 800 000 žmonių iš visos tuometinės Sovietų Sąjungos. Daugiausia iš Rusijos Federacijos – apie 350 000, iš Ukrainos apie 200 000, iš Baltarusijos apie 150 000. „Likviduotojų“ iš Lietuvos buvo apie 8000. Be abejo, beveik visi nelaimės pasekmių likviduotojai susidūrė su radiacija, kuri, kaip gerai žinoma, yra pražūtinga žmogui. Šiandien skaičiuojama apie 4000 mirties nuo vėžio atvejų, kaip pagrindinę priežastį įvardinant Černobylio katastrofą. Manoma, kad vienaip ar kitaip su radiacija, su radioaktyviomis oro masėmis susidūrė apie 9 milijonus žmonių.

Socialinė, ekonominė bei aplinkai padaryta Černobylio atominės elektrinės avarijos žala vertinama šimtais milijardų Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Tuo tarpu 2005 metų Jungtinių Tautų raporte, skirtame Černobylio klausimams, išreiškiamas susirūpinimas gelžbetoninio sarkofago, kuriuo buvo uždengtas ne tik sprogęs branduolinis reaktorius, bet ir didelis kiekis radioaktyvių medžiagų, patvarumu ir sandarumu. Baiminantis sarkofago sutrūkimo ir nelaimės pasikartojimo, dar 1997 metais buvo įsteigtas tarptautinis pagalbos fondas, kurio pagalba tikimasi iki 2009 metų sukonstruoti naują sarkofagą bei atlikti kitų būtinų darbų už daugiau nei milijardą dolerių. (rk)