Ketvirtadienio rytą Vatikano spaudos salėje buvo surengta spaudos konferencija, skirta
Šv. Petro bazilikos 500-osioms metinėms. Lygiai 500 metų nuo tos dienos, kai popiežius
Julijus II padėjo pradedamos statyti naujos bazilikos kertinį akmenį sukako balandžio
18-ąją, tačiau pagrindinis bazilikos jubiliejaus momentas bus birželio 29-ąją minima
šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus šventė. Šia proga bus nukati taip pat jubiliejiniai
medaliai, bus išleisti Vatikano pašto ženklai. Rudenį Vatikane bus surengta paroda,
graikišku pavadinimu „Petros eni“ (Čia yra Petras), pagal užrašą surastą ant apaštalo
kapo, aptiktą 1939 metais pradėtų archeologinių kasinėjimų po bazilika metu.
Dabartinė
šv. Petro bazilika pastatyta toje pačioje vietoje, kur anksčiau beveik 1200 metų buvo
imperatoriaus Konstantino statydinta pirmoji apaštalui Petrui dedikuota bazilika.
Senosios bazilikos statyba buvo pradėta apie 320 metus, tai yra tik keleriems metams
praėjus po laisvės suteikimo krikščionims Romos imperijoje. Už upės, Vatikano kalvos
papėdėje, apaštalo Petro palaidojimo vietoje pastatyta bazilika buvo konsekruota 355
metais. Po vadinamosios Avinjono tremties, kuomet keletas prancūzų kilmės popiežių
savo sostinę buvo perkėlę į pietų Prancūziją, į Romą sugrįžę popiežiai keturioliktojo
amžiaus pabaigoje pradėjo galvoti apie naujos bazilikos statybą. Tačiau sumanymą įgyvendinti
pradėta tik šešioliktojo amžiaus pradžioje. Buvo priimtas drastiškas sprendimas nugriauti
dvylika šimtmečių ant apaštalo kapo išstovėjusią Konstantino statydintą baziliką ir
jos vietoje statyti naują. 1506 metų balandžio 18 dieną popiežius Julijus II padėjo
kertinį akmenį, kuris ir šiandien tebėra bazilikos viduryje esančios šv. Veronikos
kolonos pamatuose. Naujos milžiniškos bazilikos statyba truko 130 metų. Jai vadovavo
arba prie jos prisidėjo tokie garsūs menininkai kaip Bramante, Santonio da Sangallo,
Mikelandželas, Rafaelis, Giacomo della Porta, Domenico Fontana, Carlo Maderno, o galiausiai
ir Gian Lorenzo Bernini, sukūręs pagrindinį, vadinamąjį konfesijos altorių ir sutvarkę
bei kolonada apjuosęs priešais baziliką esančią didžiąją Šv. Petro aikštę.
Naujoji
Šv. Petro bazilika buvo suprojektuota taip, kad jos centras būtų toje pačioje vietoje
kaip ir senosios bazilikos, tai virš tos vietos, kur buvo palaidotas apatalas Petras.
Nei senosios, nei naujosios bazilikos statytojai neabejojo, kad apaštalo kapas yra
tiksliai toje vietoje kur yra bazilikos konfesijos altorius. Vis dėlto, vėliau atsirado
abejonių ir dėl apaštalo Petro palaidojimo vietos ir dėl to ar iš viso jis ten buvęs
palaidotas. Antra vertus nebuvo ir jokių įrodymų, išskyrus tik beveik dviejų tūkstančių
metų senumo tradiciją. Dėl to, 1939 metais popiežius Pijus XII davė nurodymą ieškoti
šv. Petro kapo. Archeologiniai kasinėjimai po bazilika, neardant jo grindų, truko
keletą metų. Archeologai keletą metrų žemiau dabartinės bazilikos grindų lygio aptiko
seną romėnišką nekropolį su didžiuliais mauzoliejais, kuris buvo užpiltas žemėmis
Konstantino laikais statant pirmąją baziliką. Buvo surasta taip pat kukli koplytėlė,
su krikščioniškais simboliais ir užrašais, liudijančiais, kad ta vieta pirmųjų amžių
krikščionims buvusi ypatingai brangi. Vienas tų užrašų skelbė: „Petros eni“, kas graikiškai
reiškia „Čia yra Petras“.
Būtent pastariesiems tyrinėjimams bus skirta dalis
jubiliejinės parodos, pavadintos tais pačiais žodžiai – „Petros eini“ – kuri bus atidaryta
spalio 3 dieną. Parodos pagrindinę dalį sudarys eksponatai, susiję su bazilikos statyba
ir jos istorija. Nuo šešioliktojo amžiaus pradžios iki mūsų dienų veikiantis vadinamasis
„Šv. Petro fabrikas“ – tai yra institucija, kuri iš pradžių rūpinosi bazilikos statyba,
o vėliau ir iki pat mūsų dienų rūpinasi bazilikos priežiūra – savo archyve turi daugybę
įvairių su bazilika susijusių dokumentų: užsakymų raštų, ataskaitų, sąskaitų, popiežių
ir ano meto menininkų laiškų.
Šiandien Šv. Petro bazilika yra pati didžiausia
bažnyčia visame pasaulyje, o taip pat gausiausiai maldininkų ir turistų lankoma šventovė
bei architektūros paminklas. Kasdien Šv. Petro baziliką aplanko ne mažiau kaip po
5 tūkstančius žmonių, o būna dienų kai lankytojų skaičius siekia net po 30 tūkstančių.
(jm)