Sekmadienį Romoje pasibaigus velykinėms iškilmėms, popiežius Benediktas XVI kelioms
dienoms išvyko į savo vasaros rezidenciją – į netoli Romos, Castelgandolfo miestelyje
esančius popiežių rūmus, kuriuose nuo septynioliktojo amžiaus popiežiai paprastai
apsigyvena vasaros mėnesiais.
Castelgandolfe v. Tėvas pasiliks iki ateinančio
penktadienio. Vasaros rūmų kieme popiežius susitiko su maldininkais, šį pirmadienį,
antrąją Velykų dieną, susirinkusiais kalbėti vidudienio maldos. Vasaros rūmuose taip
pat vyks kelios ateinančiomis dienomis numatytos audiencijos, taip pat ir susitikimas
su Ganos vyskupais, kurie iškart po Velykų pradeda vizitą Ad Limina. Tačiau trečiadienio
bendroji audiencija, kurios metu bus pažymėtos Benedikto XVI išrinkimo pirmosios metinės,
vyks Šv. Petro aikštėje. Šia proga popiežius parvyks kelioms valandoms į Romą, o po
audiencijos vėl grįš į Castelgandolfą. Penktadienio pavakare Šv. Tėvas persikels atgal
į Vatikaną. Tą dieną, balandžio 21-ąją, Romos miestas mini 2759-ąsias įkūrimo metines.
Šia proga Benediktas XVI dalyvaus Romos merijos jo garbei rengiamame koncerte.
Dabar
pasiklausykime popiežiaus Benedikto XVI žodžių, kuriais jis prieš vidudienio maldą
kreipėsi į maldininkus, susirinkusius Castelgandolfo rūmų kieme.
Velykų slėpinio
šviesoje, kurį liturgijoje švenčiame visą šią savaite, džiaugiuosi galėdamas čia su
jumis susitikti ir kartoti patį gražiausią krikščionišką skelbimą: Kristus prisikėlė,
aleliuja!
Popiežius priminė, kad visuose šventadienių vidudienio maldos susitikimuose
dalyvauja Mergelė Marija. Įprastinę Viešpaties Angelo maldą, Velykų laikotarpiu pakeičia
antifona „Regina Caeli“. Mes kreipiamės į Švenčiausiąją Mergelę ir raginame ją džiūgauti,
nes jos Sūnus, kurį jinai nešiojo, prisikėlė, kaip buvo žadėjęs. Marija širdyje saugojo
prisikėlimo gerąją naujieną, paslaptį ir šaltinį tikrojo džiaugsmo ir autentiškos
taikos, kurią Kristus mums laimėjo savo kryžiaus auka. Dėl to prašome, kad Mergelė
Marija, kuri lydėjo Kristų kančios keliu, dabar lydėtų mus šiuo dvasinio džiaugsmo
metu, kad bręstų mumyse meilė jos Sūnui ir kad būtume uolūs jo liudytojai ir jo taikos
apaštalai.
Savo kalboje prieš Velykų pirmadienio vidudienio maldą, popiežius
taip pat priminė svarbią sukaktį, kurią minėsime šį antradienį: balandžio 18-ąją sukanka
lygiai 500 metų nuo tos dienos kai popiežius Julijus II padėjo pradedamos statyti
v. Petro bazilikos kertinį akmenį. Popiežius paminėjo savo pirmtakus, kurių rūpesčiu
ši didinga bazilika buvo pastatyta; prisiminė taip pat menininkus, kurie Šv. Petro
baziliką projektavo, statė ir puošė; paminėjo taip pat Šv. Petro fabriką – tai yra
instituciją, kuri ir šiandien rūpinasi bazilikos priežiūra. Ši sukaktis,- sakė popiežius,-
tepažadina visų katalikų širdyse troškimą būti gyvaisiais akmenimis, iš kurių statoma
šventoji Bažnyčia, savyje atspindinti Kristaus šviesą savo narių artimo meilės darbais
ir liudijimu pasaulio akivaizdoje. (jm)