Didžiojo ketvirtadienio rinkliavą Benediktas XVI paskyrė nuo purvo nuošliaužų tragedijos
Filipinuose nukentėjusiems žmonėms
Paskutinės Vakarienės Mišiose Popiežius Benediktas XVI vadovavo kojų plovimo apeigoms.
Šis giliai eucharistinis ritualas liudija Jėzaus, nusižeminusio kaip vergas, ir jo
tarnaujančios meilės, pavyzdį. Kol Šventasis Tėvas Jėzaus pavyzdžiu plovė 12 išrinktųjų
kojas Romos vyskupijos katedroje buvo renkamos aukos popiežiaus intencija. Apie Šv.
Tėvo intenciją Eucharistijos įsteigimo šv. Mišių dalyviams pranešė Popiežiaus liturginių
apeigų biuras. Mišių rinkliavos lėšomis Benediktas XVI parėmė gyvenamųjų būstų statybos
projektą, skirtą Filipinuose, Masino (Maasin) vyskupijoje, nuo purvo nuošliaužų tragedijos
nukentėjusiems žmonėms.
Šių metų vasario 17 d. Masino vyskupijos šv. Bernardo parapijoje įvykusi tragedija
buvo viena iš kraupiausių šiais metais. Priminsime. Liūčių paplauto kalno lavina užgriuvo
Gvinsaugono valstiečių kaimą Leitės saloje ir palaidojo daugiau kaip tūkstantį žmonių.
Be kitų namų ir pastatų purvas užgriuvo kaimo mokyklą, kurioje žuvo apie 300 mokytojų
ir moksleivių bei kai kurių jų motinos, būtent tą dieną moters šventės proga palydėjusios
savo vaikus į mokyklą. Tuoj po tragedijos buvo pradėti gelbėjimo veiksmai, bet netrukus
paaiškėjo kokios beviltiškos gelbėjimo pastangos: kaimą užgriuvusio purvo ir akmenų
sluoksnis vietomis buvo net iki 40 metrų storio. Be to, gelbėjimo veiksmams trukdė
ypatingai smarkūs krituliai. Masino vyskupijos teritorijoje apskritai per ištisus
metus nebūna sausa, tačiau regione itin smarkiai lijo tiek prieš tragediją, tiek po
jos. Liūčių sukelti potvyniai net gebėjimo ekspertus privertė atšaukti dingusiųjų
paieškos operacijas. Aukų paieškos buvo sustabdytos po septintos dienos. Iš purvo,
palaidojusio Gvinsaugono kaimą, buvo ištraukti 139 žuvusių žmonių kūnai. Filipinų
vyskupų konferencijos duomenimis žuvo dar 972 nuošliaužos palaidoti žmonės. Iki tragedijos
vietovėje gyveno 1800 žmonių.
Filipinų valdžia ir nevyriausybinės organizacijos bei tarptautinė bendruomenė tuoj
pat suskubo gelbėti ir guosti gyvuosius bei ieškoti žuvusiųjų. Jungtinių Tautų Organizacija
specialistų grupei pavedė išaiškinti būtinuosius nukentėjusiųjų poreikius, Tarptautinė
Raudonojo Kryžiaus federacija dislokavo greitosios medicinos pagalbos rinkinių bei
humanitarinės pagalbos reikmenų. Pavienės valstybės suskubo į pietų Leitę pasiusti
kitokios skubios paramos. Jungtinės Valstijos pasiuntė du karinius jūrų laivus su
17 sraigtasparnių ir beveik tūkstantį Filipinuose dislokuotų karių. Australija paskyrė
piniginę paramą gyviesiems evakuoti, laikinoms pastogėms pastatyti ir būtinosios pagalbos
reikmenims teikti.
Krikščioniškų artimo meilės darbų organizacijos irgi suskubo padėti. Caritas Internationalis
dar dabar skiria prioritetinį dėmesį nuo Gvinsaugono kaimo tragedijos nukentėjusiems
žmonėms. Filipinų Bažnyčia ir Caritas sulaukė įvairios, įskaitant piniginės, paramos
iš kitų Caritas organizacijų. Tuo tarpu Filipinų Caritas ir ypač Masino vyskupija,
neša didelę atsakomybę skubios ir ilgalaikės paramos operacijose. Šiuo metu Caritas
ir vyskupija pagrindinį dėmesį skiria pastangoms kuo greičiau aprūpinti evakuotus
žmones naujomis pastogėmis. Beveik visi nuo nelaimės nukentėję ir paramos reikalingi
žmonės, t.y. 1850 šeimų, šiuo metu yra apgyvendinti vietos parapijų įsteigtuose evakuotų
asmenų centruose. Tokių centrų yra 14. Visus juos išlaiko keturios vietinės katalikų
parapijos: San Bernarde šv. Izidoriaus, Katmone šv. Augustino, Liloane šv. Ignaco
Lojolos ir San Franciske šv. Izidoriaus. Evakuotos šeimos nekantriai laukia kada galės
atkurti savo bendruomenes ir persikelti į naujus gyvenamuosius būstus. Būtent naujų
būstų statybos projektui popiežius Benediktas XVI paskyrė pinigines aukas, kurias
jo katedroje Didįjį Ketvirtadienį per Paskutinės Vakarienės Mišias surinko Romos vyskupijos
tikintieji. (sk)