Didžiojo antradienio Susitaikinimo pamaldos

Nuo praėjusio sekmadienio, vadinamo Kristaus Kančios sekmadieniu arba Verbų sekmadieniu, švenčiame Didžiąją savaitę, kurios svarbiausios ir intensyviausios dienos bus Velykų Tridieniu vadinami Didysis ketvirtadienis, Didysis penktadienis ir Didysis šeštadienis, kuomet minėsime ir liturgijoje gyvensime pagrindinius išganymo istorijos įvykius – Kristaus paskutinę Vakarienę, Kryžiaus kelią ir mirtį, o šeštadienio nakties budėjimo metu sulauksime Prisikėlimo. Visų šių pagrindinių liturginių metų dienų pamaldoms Romoje pirmą kartą vadovaus popiežius Benediktas XVI. Skirtingai negu ankstesniais metais, naujojo popiežiaus sprendimu į Didžiosios Savaitės programą šiemet pirmą kartą įtraukos susitaikinimo pamaldos.

Susitaikinimo pamaldos įvyko antradienio pavakare Šv. Petro bazilikoje. Joms vadovavo ne pats Šv. Tėvas, bet jo vardu – Didysis Penitenciarijus kardinolas James Francis Stafford. Jam ir jo vadovaujamai Romos Kurijos dikasterijai, vadinamai Apaštališkąja Penitenciarija, pavesta popiežiaus vardu tvarkyti visus tuos reikalus, kurie priklauso vadinamajam vidiniam forumui, tai yra sąžinės sferai. Nors iš šalies žiūrint galėtų atrodyti, kad sąžinės reikalai yra visiškai privatūs ir kiekvienas žmogus turi teisę pats juos individualiai spręsti, vis dėlto tas individualumas ir privatumas negali būti tapatinamas su visišku subjektyvumu. Nors žmogų malonė arba nuodėmė paliečia individualiai, tačiau ir čia esama objektyvių normų, kurios visuotinai galioja. O tai savo ruožtu implikuoja ir kai kurias kanonų teisės normas arba popiežiaus kaip visuotinės Bažnyčios ganytojo prerogatyvas. Dėl to nuo seno veikia ši institucija, kuri popiežiaus vardu tvarko visus tuos reikalus, kurie liečia susitaikinimo sakramento teikimą, atlaidus ir indulgencijas, teikia dispensas ir panašiai. Dėl to neatsitiktinai popiežius Benediktas XVI būtent Didįjį Penitenciarijų kardinolą Staffordą įgaliojo vadovauti Didžiojo antradienio susitaikinimo pamaldoms.

Pamaldų dalyviai galėjo atlikti individualią išpažintį. Šia proga patarnauti klausyklose į Šv. Petro baziliką buvo sukviesti visų didžiųjų Romos bazilikų nuodėmklausiai. Iš viso, išpažinčių klausančių kunigų buvo daugiau kaip penkios dešimtys. Prieš išpažintį, Žodžio liturgijos pabaigoje sakytoje homilijoje kardinolas pasiūlė minčių sąžinės sąskaitai. Kalbėjo apie žmogaus išdidumą, tariamą savarankiškumą, apie ambicijas, kurias įveikti galime tik sekdami paskui Kristų į Golgotos kalną. Buvo kalbama ir apie gėdą ar tam tikrą susinepatoginimą, kurį šiuolaikinis žmogus išgyvena kai jam tenka viešai šlovinti Dievo vardą ir prisipažinti jog jis yra tikintis. Buvo kalbama ir apie žmonių tarpusavio santykių problemas, kurios nuo mažų nesusipratimų šeimose siekia iki pasaulinio masto karų. Buvo kalbama apie tai kaip mes leidžiame savo laiką: prisipažinkime,- sakė kardinolas,- kas iš mūsų šiandien daugiau laiko skiria Dievo Žodžiui negu tariamai labai vertingos informacijos ieškojimui internete?

Galiausiai kardinolas ragino sekti šioje Vatikano bazilikoje palaidoto šv. Petro pavyzdžiu, kuris tris kartus išsigynė Viešpaties, bet jo išganymo malonės veikiamas vėliau nuveikė didelius darbus. (jm)