Tarptautinė Romų, mūsų krašte plačiau žinomų kaip „čigonų“, diena, minima balandžio
8, primena 1971 metais šalia Londono ta pačią dieną vykusį pirmąjį tarptautinį romų
susitikimą.
Paskutiniaisiais dešimtmečiais pradėtas kreipti vis didesnis dėmesys
į šią tautą. Buvo pripažinta, jog neapykanta, persekiojimai, išankstiniai nusistatymai
šios tautos atstovų atžvilgiu yra neteisingi. Tragiškiausia priešiškumo romų atžvilgiu
pasekmė buvo nacistų ir jų sąjungininkų persekiojimai II Pasaulinio karo metu. Manoma,
kad koncentracijos stovyklose buvo nužudyta apie puse milijono šios tautos atstovų.
Tai neaplenkė ir Lietuvos – turimais duomenimis mūsų šalyje buvo nužudyti apie 500
romų, o dar per 1000 buvo deportuoti į Vokietiją ir Prancūziją.
Romai yra išskirtinė
tauta Europoje – ši etninė grupė, kilusi greičiausiai iš Šiaurės – Vakarų Indijos
neturi savo teritorijos bei valstybės ir yra linkusi gyventi klajoklišką gyvenimo
būdą, nors pastebima, kad paskutiniu metu darosi vis sėslesnė. Manoma, kad Europoje
gyvena apie 15 milijonų romų, o Europos Sąjungos šalių teritorijoje – nuo 7 iki 8
milijonų. Paskutiniaisiais 15 metų Europos Sąjungoje ypač susirūpinta romų socialinės
integracijos, švietimo, kultūrinės veiklos, dalyvavimo vietinėse savivaldose, o taip
pat politinės veiklos galimybėmis. Šalys-narės buvo pakviestos imtis atitinkamų priemonių,
sukurti ir įgyvendinti romų integracijos į visuomenę programas. Lietuva tokią programą
pradėjo vykdyti nuo 2000 metų. Pagal 2001 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenis
tuo metu Lietuvoje buvo beveik 2600 romų, tačiau manoma, kad realus jų skaičius galėtų
būti apie 3000.
Taip pat ir Bažnyčia susirūpino dėti daugiau pastangų tose
srityse, kurias apima jos misija, ypač sielovadoje, nes daug romų išpažįsta krikščionišką
tikėjimą, o 1997 metais įvyko pirmojo čigono – Ceferino Jimenezo beatifikacija. Šių
metų vasario 28 dieną Vatikane buvo pristatytos Popiežiškosios migrantų ir keleivių
sielovados tarybos parengtos „Čigonų sielovados gairės“. Nors įvairiose šalyse atskirų
iniciatyvų dėl romų sielovados būta dar XX amžiaus pradžioje, o Vatikane jau keliasdešimt
metų dirbo romų sielovada besirūpinanti žinyba, tai pirmasis tokio lygio dokumentas,
skirtas specifinėms romų sielovados ypatybėms. Bandymas Evangelijos skelbimą pritaikyti
romams taipogi yra įdomus inkultūracijos pavyzdys. (rk)