Popiežius Benediktas XVI susitiko su akademinio pasaulio atstovais.

Šeštadienį Vatikane Šventasis Tėvas susitiko su 50 šalių, dalyvaujančių „Bolonijos procese“, universitetų atstovais, kurie susirinko į seminarą tema „Europos universitetų kultūrinis paveldas ir vertybės, kaip pagrindas Europos aukštojo mokslo erdvės veiklai“. Šis seminaras buvo surengtas bendradarbiaujant kartu su Popiežiškųjų universitetų rektorių konferencija, Popiežiškąja mokslo akademija, UNESCO Europos aukštojo mokslo centru, Europos Taryba bei Europos Komisija.

Audiencijos metų popiežius Benediktas XVI, kreipdamasis į akademinio pasaulio atstovus, priminė Bažnyčios siekį prisidėti prie trečiojo tūkstantmečio Europos kūrimo, perduodant iš kartos į kartą humanistines ir krikščioniškąsias vertybes. Universitetai, kaip ir kiekviena kultūrinė tikrovė, turi savo praeiti ir ateitį, todėl reikia atsakyti į svarbiausią antropologinį klausimą ir išsiaiškinti kokia žmogaus samprata yra paremta ateities vizija. Ar universitetai turi tarnauti materialistinei perspektyvai ir individui, kuris gina tik savo asmeninius interesus, ar asmeniui, kurs yra atviras solidarumui su kitais, ieškančiam tikrosios egzistencijos prasmės, - klausė Popiežius. Kitas Popiežiaus iškeltas esminis klausimas - tai dėl santykio tarp asmens, mokslo ir technikos. Žmogus niekados negali buti aukojamas vardan mokslo ir technikos pasiekimų, ir todėl taip vadinamas antropologinis klausimas iškyla kaip svarbiausias klausimas, - su tvirtu įsitikinimu pabrėžė susirinkusiems Popiežius. Mes, humanistinės tradicijos paremtos krikščioniškomis vertybėmis paveldėtojai, antropologinį klausimą turime svarstyti įkvėpusių mūsų civilizaciją principų šviesoje.

Benediktas XVI kalbėjo, kad universitetinės institucijos visada pasižymėjo meile išminčiai ir tiesos ieškojimui pagal krikščioniškąją viziją, kuri žmoguje mato sukūrimo šedevrą, kūrinį pagal Dievo paveikslą ir panašumą. O šios krikščioniškos vizijos charakteristika yra įsitikinimas, kad tarp tiesos ir gėrio, tarp proto ir širdies akių egzistuoja gyli vienybė. Galiausiai Popiežius pažymėjo, kad universitetas gimė ne tik iš meilės pažinimui, bet ir iš pažinimo, kuris veda į meilė.

Benediktas XVI pacitavo savo pirmtako popie˛iaus Jono Pauliaus II post-sinodinio paraginimo „Ecclesia in Europa“ ˛od˛ius: „Remdamasi bibline žmogaus samprata, Europa ėmė iš savo humanistinės kultūros tai, kas geriausia ir skatino žmogaus orumą kaip neatimamų teisių šaltinį. Taigi Bažnyčia prisidėjo prie vertybių, suteikusių Europos kultūrai visuotinumo pobūdį, skleidimo bei įtvirtinimo.

Kadangi žmogus negali savęs pilnai suvokti be Dievo, todėl negali būti apleista religinės žmogaus egzistencijos dimensija ypač dabar, kai kuriama trečiojo tūkstantmečio Europa. Popiežius, kalbėdamas apie universitetų vaidmenį, sakė, kad dabartinėje situacijoje universitetai neturėtų pasitenkinti vien mokyti, bet taip pat turėtų pasitarnauti naujų kartų ugdyme, primindami praėjusių amžių idealų ir vertybių palikimą. Tokiu būdu universitetai padės Europai išlaikyti savo „dvasią“, atgaivinant jos pirmaprades krikščioniškąsias šaknis.

Kardinolas Zenon Grocholewski, Popiežiškosios Katalikiškojo auklėjimo kongregacijos prefektas, duodamas intervių Vatikano radijui, kalbėjo kas yra tikras progresas. Anot kardinolo, tikrasis žmonijos progresas nėra tik technikos progresas. Tikrasis progresas priklauso ir nuo humanitarinių mokslų vystimosi, nuo svarstymų apie žmogų, nuo formavimo integralaus žmogaus asmens, kuris turi būti atsakingas už mokslo ir technikos pasiekimų panaudojimą. (kl)