Dramblio Kaulo Kranto respublikos vyskupų vizitas „ ad Limina Apostolorum“

Pirmadienio ryte popiežius Benediktas XVI priėmė Dramblio Kaulo Kranto respublikos vyskupų grupę, kuri atvyko į Romą vizitu „ad Limina“ pateikti Šventajam Tėvui ataskaitas už jiems patikėtas vyskupijas ir taip pat išreikšti savo tvirtą ryšį su Petro įpėdiniu bei visuotine Bažnyčia.

Popiežius Benediktas XVI, išklausęs vyskupų pranešimus, savo atsakomojoje kalboje didelį dėmesį skyrė katalikų vaidmeniui šalyje įgyvendinant taiką, mat, kaip savo raportuose nušvietė vyskupai, Dramblio Kaulo Kranto respublika keletą paskutinių metų buvo draskoma ginkluotų bei kruvinų konfliktų, tad taikos šaliai labai reikia.

Šventasis Tėvas sakė vyskupams, jog tikra taika yra susijusi su abipusiu atleidimu ir nuoširdžiu susitaikymu tarp konfliktuojančių asmenų ir visuomenės grupių. O atleidimas ir susitaikymas, savo ruožtu, yra susiję su drąsa leistis į dialogą, kurio metu visos dalyvaujančios pusės suvoktų konflikto priežastis ir stengtųsi kartu rasti visiems priimtinas priemones iš to konflikto išeiti, nepaminant nei tiesos, nei teisingumo. Toks kelias nėra anaiptol lengvas ir trumpas.

Šiam taikos procesui katalikai negali likti abejingi. Priešingai, būtent todėl, kad jie išpažįsta krikščionišką tikėjimą, Dramblio Kaulo Kranto respublikos katalikai yra atsakingi už visuomenės, už harmoningų bei broliškų santykių tarp žmonių ir jų bendruomenių kūrimą. Šitokia atsakomybė turi būti įgyvendinama visų pirma tarp pačių krikščionių, Kristaus mokinių, Bažnyčios viduje. Kaip sakė pats Jėzus – „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus (Jn 13,15)“.

Tam, kad katalikai iš tiesu prisidėtų prie taikos, jie turi leisti savyje veikti Dievo Dvasiai, kuri iš jų padarytų Tėvo meilės visiems žmonėms liudytojais. Tai yra tikrasis krikščionio stuburas politinių ir etninių spaudimų akivaizdoje.

Brolybės ir gailestingumo dvasia ypač dera vyskupams, kunigams bei vienuoliams, mat jie tarnauja pavyzdžiu kitiems tikintiesiems. Todėl Šventasis Tėvas patarė vyskupams ypatingai ir nuolatos rūpintis kunigų formacija, kuri išmokytų juos gyventi dvasinį gyvenimą ir tapti tvirtais dvasios žmonėmis. Jei kunigo misija yra padėti žmonėms atskleisti Dievą, visų pirma jis pats turi būti autentiškas Dievo ieškotojas, visa savo būtimi atsidavęs Viešpačiui, bet tuo pat metu likdamas arti žmonių kasdieninių rūpesčių.

Popiežius Benediktas XVI taipogi pritarė Dramblio Kaulo Kranto respublikos vyskupų siūlymams didesnį dėmesį kreipti pasauliečių krikščionių formacijai todėl, kad, viena vertus, jie galėtų geriau įsisavinti savo krikščionišką tapatybę, kita vertus, veiksmingiau dalyvautų visuomenės procesuose. Čia jiems, ypač dirbantiems intelektualinėje, ekonominėje, politinėje sferose, nepamainomas instrumentas yra „Bažnyčios socialinės doktrinos Kompendiumas“.

Šventasis Tėvas taip pat aptarė tikėjimo inkultūracijos problemą. Pastaroji susideda iš dviejų poreikių: viena vertus, pritaikyti Evangelijos skelbimą vietinei kultūrai, kita vertus, pritaikant išsaugoti Evangelijos žinios visumą pilną ir nepažeistą. Ši problema iškilo vyskupų raportuose, jiems konstatuojant, jog daliai žmonių yra sunku priimti krikščionišką žinią dėl jų tradicijų ir mentaliteto. Konkrečiai vyskupai minėjo poligamiją ir sugyvenimą nesusituokus. Popiežius Benediktas XVI juos pakvietė nepaliaujamai krikščionims, o ypač jaunimui, aiškinti krikščioniškos santuokos prasmę ir padėti suvokti santuoką kaip krikščionio šventumo kelią.

Galiausiai Šventasis Tėvas paragino vyskupus atkreipti dėmesį į jų diecezijose gimstančias naujas bendruomenes, kuriomis pasireiškia krikščioniško atsinaujinimo dvasia. Vyskupai turi jas remti, joms padėti stipriau išgyventi Evangeliją ir išlaikyti glaudų ryšį su visuotine Bažnyčia. (rk)