Sekmadienio vakaro budėjimas ir Rožinio malda šv. Petro aikštėje, minint Jono Pauliaus II mirties metines

Manoma, kad apie 100 000 žmonių susirinko sekmadienio vakare švento Petro aikštėje, Romoje, budėti ir Rožinio maldoje paminėti Jono Pauliaus II pirmąsias mirties metines. Ne vienas iš jų čia budėjo prieš lygiai metus, Jono Pauliaus II mirties dieną.

Sekmadienio vakaro paminėjimas prasidėjo puse devintos vakaro giesmėmis, buvo skaitomi trumpi paties popiežiaus Jono Pauliaus II parašyti tekstai, bet taip pat tekstai, kalbantys apie patį Joną Paulių II, tokiu būdu klausytojams pateikiant popiežiaus Vojtylos mintis bei papasakojant apie jo asmenį. Paskutiniojo skaitovo perskaitytas tekstas pasakojo apie paskutines Jono Pauliaus II gyvenimo valandas.

Devintą vakaro prasidėjo Rožinio maldos kalbėjimas, pirmuosius įvadinius žodžius tarė pats popiežius Benediktas XVI iš popiežiškųjų apartamentų, tų pačių, kuriuose gyveno ir darbavosi Jonas Paulius II. Buvo kalbamos šlovingosios paslaptys.

Apie 21,37 minutės, tikslų Jono Pauliaus II mirties momentą, popiežius Benediktas trumpa kalba kreipėsi į aikštėje susirinkusius maldininkus. Šventasis Tėvas pasveikino atvykusius iš toli ir iš arti, popiežiaus vikarą Romos miestui kardinolą Camillo Ruini ir Romos diecezijos vyskupus augziliarus, kitus kardinolus, vyskupus, vienuolius ir vienuoles, visus pasauliečius, o iš pastarųjų – ypač jaunuolius, taip pat ilgametį Jono Pauliaus II asmeninį sekretorių, o dabar Krokuvos arkivyskupą kardinolą Stanislao Dziwisz bei jį supančius tikinčiuosius, kurie irgi dalyvavo maldoje šiam tikslui nutiesto televizijos tilto dėka.

Pasak popiežiaus Benedikto XVI, Dievo tarno Jono Pauliaus II atminimas yra kaip niekada gyvas ir stiprus. Tai rodo daugybė jo mirties metinių proga surengtų renginių visame pasaulyje ir didžiulis žmonių noras juose dalyvauti. Net ir po mirties popiežius Vojtyla toliau liudija žmonėms apie meilę Dievui ir meilę žmonėms, toliau žmonėse, ypač jaunime, žadina entuziazmą ir drąsą sekti Jėzų ir Jo mokymą.

„Kaip keliais žodžiais apibendrinti, - klausė Šventasis Tėvas, - šio didaus Pontifiko gyvenimą ir evangelinį liudijimą? Galbūt tiktų du žodžiai: „ištikimybė“ ir „atsidavimas“. Visiška ištikimybė Dievui ir begalinis atsidavimas savo, visuotinės Bažnyčios ganytojo, misijai“. Pasak popiežiaus Benedikto, Jono Pauliaus II ištikimybė Dievui ir atsidavimas savo misijai jo paskutiniais gyvenimo ir ligos mėnesiais nesumažėjo, bet tapo dar akivaizdesni. Jis tarsi įkūnijo savo 1984 metais rašyto apaštališkojo laiško apie krikščioniškąją žmoniškosios kančios prasmę „Salvifici doloris“ žodžius: „kančia pasaulyje egzistuoja tam, kad išlaisvintų meilę, kad pažadintų meilės darbus artimui, kad visą žmonių civilizaciją pakeistų į “meilės civilizaciją“. Daugybės žmonių žiniasklaidos dėka stebėta Jono Pauliaus II kančia jų nepaliko abejingais, atkreipė jų dėmesį į žmogaus kančią apskritai ir vertė mąstyti apie jos prasmę. Savo kentėjimu Jonas Paulius II taipogi liudijo, jog žmogus yra vertingas pats savaime, nes yra sukurtas pagal Dievo atvaizdą, o ne dėl savo veiksmingumo, ne dėl savo išvaizdos.

Galiausiai popiežius Benediktas XVI, prieš suteikdamas šv. Petro aikštėje susibūrusiems piligrimams iškilmingą palaiminimą, paragino savo klausytojus priimti Jono Pauliaus II dvasinį palikimą: nepaliaujamą tiesos ieškojimą bei drąsą sekti Kristų ir visiems skelbti Evangeliją. (rk)