Sekmadienio vakarą sukaks lygiai vieneri metai nuo popiežiaus Jono Pauliaus II mirties.
Kaip žinoma, Romoje šios metinės bus pažymimos dviem maldingais įvykiais. Sekmadienio
vakarą Šv. Petro aikštėje bus kalbama Rožinio malda, o pirmadienio pavakare popie˛ius
Benediktas XVI aukos Miias. Panaiai bus meld˛iamasi taip pat ir Castelgandolfo miestelyje,
kuriame yra popiežių vasaros rezidencija. Šeštadienio pavakare Castelgandolfo rūmų
kieme bus kalbama Rožinio malda, o sekmadienio vakarą bus aukojamos Mišios Castelgandolfo
parapijos bažnyčioje.
* * *
Ketvirtadienio vakarą Vatikano Pauliaus
VI audiencijų salėje vyko dar vieno naujo biografinio filmo apie popiežių Joną Paulių
II premjera. Filmo projekcijoje dalyvavo taip pat ir popiežius Benediktas XVI.
Filmas
„Karolis, popiežius išlikęs žmogumi“ yra prieš metus pristatyto filmo „Karolis, žmogus,
kuris tapo popiežiumi“ antroji dalis. Ir pirmąją dalį, ir pastarąjį tęsinį, sukūrė
Italijos kino ir televizijos bendrovės Taodue e Mediaset. Abiejų dalių režisierius
– italas Giacomo Battiato. Pagrindinį vaidmenį ir pirmoje, ir antroje dalyje atlieka
lenkų aktorius Piotr Adamczyk. Pirmoji filmo dalis – „Karolis, žmogus, kuris tapo
popiežiumi“ – pasakojo apie Karolio Wojtylos jaunystės dienas, apie studijas vokiečių
okupacijos metais pogrindinio Krokuvos universiteto filologijos fakultete ir vėliau
kunigų seminarijoje, apie jaunojo kunigo ir vėliau vyskupo Wojytlos darbą komunistų
valdytoje Lenkijoje. Pirmoji dalis baigiasi Krokuvos arkivyskupo išrinkimu popiežiumi.
Dabar pristatoma antroji dalis – „Karolis, popiežius, kuris išliko žmogumi“ – pasakoja
apie Jono Pauliaus II pontifikatą.
Pasibaigus ketvirtadienio vakarą Vatikane
vykusiai filmo projekcijai, popiežius Benediktas XVI tarė padėkos žodį gamintojams
ir režisieriui, pagrindinio vaidmens atlikėjui ir kitiems filme dalyvaujantiems įvairių
šalių aktoriams. Vėl išgirdome,- kalbėjo Benediktas XVI,- per Jono Pauliaus II pontifikatą
daug kartą skambėjusį raginimą: „Nebijokite! Atidarykite duris Kristui“. Matėme jį
panirusį į artimą ryšį su Dievu ir dėl to labai jautrų žmonių lūkesčiams. Buvo mums
primintos jo apaštališkos kelionės į visus žemė pakraščius, jo susitikimai su pasaulio
didžiūnais ir su paprastais žmonėmis, su garsiomis asmenybėmis ir su nepažįstamaisiais.
Susitingę vėl girdėjome šūvius, nuaidėjusius šv. Petro aikštėje aną tragišką 1981
metų gegužės 13-ąją. Buvo mums primintas nenuilstantis vilties ir taikos pranašas,
keliavęs pasaulio keliais ir visiems skelbęs Evangeliją. Girdėjome balsiai skambėjusius
jo žodžius, smerkiančius totalitarinius režimus, žudantį smurtą ir karus, taip pat
paguodos ir vilties kupinus žodžius, skirtus konfliktų ir pasikėsinimų aukoms, žodžius,
kurie drąsiai smerkė konsumistinę visuomenę ir hedonizmo kultūrą, pasišovusią kurti
vien materialinę gerovę ir visiškai nepaisančią giliausių žmogaus širdies troškimų.
Štai,
tokios mintys savaime išsiveržė iš mano širdies šio filmo dėka prisimenant neužmirštamą
popiežių Joną Paulių II. Težvelgia į mus iš dangaus mūsų mylimas popiežius ir temeldžia
Viešpaties malonės, kad ir mes būtume kaip jis ištikimi kiekvienas savo misijai.
*
* *
Popie"iaus Jono Pauliaus II mirties metinių proga, Vatikano radijo laidų
lenkų kalba redakcija įrašė interviu su buvusiu popie˛iaus asmeniniu sekretoriumi,
dabartiniu Krokuvos arkivyskupu kardinolu Stanislawu Dziwiszu.
„Kentėjimų kupinas
paskutinis Jono Pauliaus II gyvenimo laikotarpis ir jo palaiminta mirtis man buvo
ir dabar tebėra gilus žmogiškas ir dvasinis išgyvenimas. Šalia kardinolo Wojtylos,
o vėliaus popiežiaus Jono Pauliaus II išbuvau beveik keturis dešimtmečius. Man tai
buvo tikėjimo malonė, didžiausia iš visų gyvenime įmanomų malonių ir privilegijų.
Tą patirtį vis dar jaučiu savyje. Ji mane vis dar formuoja.“
„Jono Pauliaus
II išėjimą į Tėvo namus išgyvenau tikėjimo dvasia, nes ir jis savo išėjimą išgyveno
kaip perėjimą iš gyvenimo į gyvenimą. Pagaliau, iš tikėjimo perspektyvos žiūrint,
būtent tokia yra mūsų gyvenimo ir mūsų mirties prasmė – tai ne pabaiga ir išnykimas,
bet išsipildymas Dieve, kuris yra Meilė.“
„Dabar, po metų, vis aiškiau suprantu,
kad Jono Pauliaus II mirtimi ne baigėsi, bet buvo vainikuota jo ilga, kupina vilties,
tarnystė Bažnyčiai. Tai netgi naujo veikimo, naujų vaisių pradžia. Jo mirtis pasaulyje
sužadino labai daug gėrio, daug atjautos, didesnį priklausymo Dievo Tautos bendrijai
supratimą. Ta mirtis daugelį žmonių priartino prie Dievo, prie Kristaus. Jonas Paulius
II yra tarsi tas grūdas, kuris mirė, kad duotų gyvybę, naują gyvybę. Dėl to,- sakė
kardinolas Dziwiszas,- nors ir jaudulio kupinas, tačiau visiškai ramiai galiu tvirtinti,
kad Dievo Tarno Jono Pauliaus II kančia ir mirtis buvo didžiulė dovana Bažnyčiai.
Dievas jį paėmė iš mūsų tarpo, ir, tuo pat metu, jį mums naujai padovanojo. Tai matome
pagal tikėjimo, vilties ir meilės vaisius.“ (jm)