Šventasis Tėvas meldėsi su darbininkais

Sekmadienio rytą Švento Petro Bazilikoje Šventasis Tėvas aukojo šventąsias Mišias už darbininkus. Pamaldose dalyvavo kai kurių Italijos darbininkų bei žemdirbių profesinių sąjungų, krikščioniškų darbininkų, amatininkų ir verslininkų organizacijų atstovai.

Homilijoje Popiežius, komentuodamas pirmąjį skaitinį iš Išėjimo knygos, kalbėjo apie dvi Dekalogo dimensijas. Iš vienos pusės Dekalogas tik patvirtina gautą Dievo tautos laisvę, taigi Viešpats mums dovanoja įsakymus, kad apsaugotų mūsų laisvę tiek nuo vidinio aistrų poveikio, tiek nuo piktavalių išorinės prievartos. Iš kitos pusės, Įstatymas, gautas per Mozę, yra daugiau nei paliepimas, ką žmogus turėtų daryti, bet jis parodo Dievo pasirinkimą, tai yra Jis stoja išrinktosios tautos pusėje, ją išlaisvino iš vergijos ir ją apglėbia gailestingu gerumu. Taigi Dekalogas yra meilės liudijimas, kuris Jėzuje randa pilną įgyvendinimą.

Popiežius Benediktas XVI homilijoje taip pat priminė susirinkusiems ir šv. Juozapą, kuris leidžia mums geriau pažinti ir kitą žmogaus egzistencijos aspektą - darbą. Iš daugelio Biblijos vietų aišku, kad darbas priklauso žmogaus pradinei prigimčiai. Po pirmosios nuodėmės darbas tapo vargu ir bausme, tačiau neprarado savo vertės. Net pats Dievo Sūnus, tapęs pamašiu į mus, dirbo darbus ir buvo pažystamas, kaip „dailidės sūnus“. O Bažnyčia ypatingai paskutinį šimtmetį parodė dėmesį šiai visuomenės sferai, o tai paliudija ir Bažnyčios dokumentai bei daugybė krikščioniškomis vertybėmis besiremiančios organizacijų, kurios atstovauja darbininkams.

Darbas užima svarbiausią vietą žmogaus atsiskleidime ir visuomenės vystimesi, -kalbėjo Popiežius, todėl darbo organizavimas ir atlikimas turi gerbti žmoniškąjį orumą bei būti nukreiptas visuotinės gerovės labui. Bet tuo pačiu žmogus darbe negali matyti galutinės savo gyvenimo prasmės. Todėl Šventasis Tėvas priminė Išėjimo knygos žodžius: „Atmink, kad švęstum šabo dieną. Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, bet septintoji diena yra Viešpaties, tavo Dievo, šabas“ (Iš 20,8-10). Septintąją Dievui pašvęsta dieną žmogus geriau suvokia egzistenciją ir darbą. Bažnyčios socialinės doktrinos kompendiume rašoma, kad poilsis padeda žmogui prisiminti ir peržvelgti Dievo darbus nuo pasaulio sukūrimo iki atpirkimo, dėkoti Jam už savo gyvenimą. Darbas leidžia įgyvendinti savo pašaukimą, tačiau nepakanka techninio ir profesinio pasirengimo, nepakanka sukurti teisingos socialinės tvarkos, tęsė Popiežius, bet reikia gyventi tokį dvasinį gyvenimą, kuris padėtų tikintiesiems aukotis per darbą, sekti šv. Juozapu, kuris kiekvieną dieną turėjo savo rankų darbu patenkinti Šventosios Šeimos poreikius. (kl)