Šventojo Klemenso Elijos beatifikacija Baryje

Šeštadienį, kovo 18-ąją, Pietų Italijos Bario katedroje palaimintąja paskelbta sesuo Šventojo Klemenso Elija, basoji karmelitė. Iškilmingoms beatifikacijos Mišioms popiežiaus vardu vadovavo kardinolas Saraiva Martins, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas, ir Bario arkivyskupas Francesco Cacucci.

Naujo ji palaimintoji gimė 1901 metų sausio 17 Baryje , ji buvo trečias vaikas šeimoje. Po keleto dienų naujagimė buvo pakrikštyta Teodoros vardu. Jos tėvai buvo uoliai praktikuojantys krikščionys, tėvas išlaikė penkių vaikų šeimą versdamasis namų dekoravimu ir pardavinėdamas apdailos medžiagas, mama prižiūrėjo namus. Jų parodytas gyvenimo pavyzdys buvo tvirta atrama visiems jų vaikams.

Sulaukusi d ešimties metų Teodora, naktį prieš ilgai lauktą pirmąją Komuniją, pranašiškame sapne susapnavo šventąją Kūdikėlio Jėzaus Teresę, kuri jai sakė, jog ji tapsianti vienuolė. Nuo to laiko mergaitė gyveno vienuolinio gyvenimo troškimu. Vėliau, kai mokydamasi siuvėjos amato ses erų Sti g miečių mokykloje Teodora pradėjo gyventi intensyvų maldos gyvenimą, šventosios Kūdikėlio Jėzaus Teresės autobiografija buvo viena labiausiai ir nuolatos skaitomų jos knygų.

Pasibaigus sunkiems I Pasaulinio karo metams, Teodoros nuodėmklausys ir dvasios vadovas tėvas jėzuitas Sergio Di Goia, ištyręs jos pašaukimą, nukreipė ją į švento Juozapo Karmelio vienuolyną Baryje. Po daugiau nei metus trukusio pasiruošimo 1920 metų balandžio 8 Teodora įstojo į vienuolyną, tų pačių metų lapkričio mėnesį apsivi lko vienuol inį rūbą, pasirinkdama Šventojo Klemenso Elijos vardą.

Nuo pat pirmųjų mėnesių Šventojo Klemenso Elija uoliai išgyveno savo pašaukimą. Tai neliko nepastebėta vienuolyno vyresniosios Motinos Angelica Lambertini, kuri, nepaisant jauno amžiaus, 1923 jai patikėjo prie vienuolyno prisiglaudusios mergaičių mokyklos mokytojos pareigas. Praėjus dešimtims metų buvusios mokyklos mokinės gerai atsiminė savo auklėtojos gerumą ir malonų elgesį, šviesų tikėjimo liudijimą. Tačiau griežtai mokyklos direktorei pasirodžius, jog ji per švelni, jaunajai vienuolei vėliau buvo paskirtos vienuolyno zakristijonės pareig os. Bet tiek eidama auklėtojos, tiek zakristijonės pareigas Šven tojo Klemenso Elija atkreipė visų dėmesį savo dvasinio gyvenimo intensyvumu ir artumu Eucharistiniam Jėzui.

Po 1927 metų saus į pergyventos sunkios ligos seserį Šventojo Klemenso Eliją pradėjo kamuoti stiprūs galvos skausmai, kuriuos ji herojiškai kentė ištisus metus. Galiausiai tų pačių metų pabaigoje, jos sveikata galutinai pablogėjo. Nuo 21 gruodžio skausmai vis stiprėjo, iškviesti gydytojai įtarė meningitą arba encefalitą, tačiau jau niekuo nebegalėjo padėti. 1927 metų gruodžio 25, Kalėdų dieną, sulaukusi tik 26 metų, Šventojo Klemenso Elija užgeso, kaip pati buvo išpranašavusi – „šventės dieną“.

Ji buvo palaidota sekančią dieną, jos palydėti, Šventosioms Mišioms vadovaujant tuometiniam Bario arkivyskupui Augusto Curi, be artimųjų susirinko daugybė apie ją girdėjusių žmonių.

Kokį dvasinį palikimąmumspaliko jaunoji karmelitė? Visų pirma tai kontempliatyvaus gyvenimo, sutelkto apie Eucharistinį Jėzų, pavyzdys. Toks gyvenimas į visą ko centrą pastato Dievo meilę ir meilę Dievui. Antra, tai sugebėjimas gyventi su džiaugsmu žemiškąją piligriminę kelionę pakeliui į Dievo pažadėtą Dangaus karalystę, būti patikimu bendrakeleiviu kitiems krikščionims, kitiems žmonėms. Trečia, tai sugebėjimas nuolankiai nešti savo gyvenimo kryžių, meilės šviesoje priimti žmonių bendruomenėje, rodos, neišvengiamus nesutarimus bei krikščioniškai išgyventi skausmą ir ligą. (rk)