Šiaurės Europos vyskupų konferencijos asamblėja

Nuo kovo 10 iki 15 Danijoje vyko Skandinavijos vyskupų konferencijos, dar vadinamos Šiaurės vyskupų konferencija, plenarinis posėdis. Šią vyskupų konferenciją sudaro vyskupai, vadovaujantys nedidelėms katalikų bendruomenėms Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje ir Islandijoje. Šiose penkiose šiaurinės Europos šalyse iš viso yra tik apie 250 tūkstančių katalikų, kurių bendruomenės paprastai veikia didesniuose miestuose ir kurių narių žymi dalis yra ne vietiniai gyventojai, bet imigrantai iš kitų, didesnį katalikų nuošimtį turinčių šalių. Minėtose penkiose šiaurinės Europos šalyse veikia septynios katalikų vyskupijos, tad ir vyskupų ordinarų yra septyni. Kiti penki – tai vyskupai emeritai, vyskupijos vadovavę anksčiau. Vis dėlto, ir jie, nepaisant emeritų statuso, vis dar aktyviai dalyvauja savo bendruomenių gyvenime. Daugiausia vyskupijų – trys – veikia Norvegijoje. Likusiose šalyse – Suomijoje, Švedijoje, Danijoje ir Islandijoje – po vieną. Pastarųjų vyskupijų kanoninės ribos sutampa su valstybių ribomis. Šiuo požiūriu, Kopenhagos vyskupija yra pati didžiausia pasaulyje, nes į jos kanonines ribas įeina ne tik europinės Danijos teritorija, bet ir visa didžiulė Grenlandija.

Šešias dienas trukusios plenarinės asamblėjos metu vyskupai daugiausia dėmesio skyrė ekumeninio dialogo su protestantų bendruomenių nariais ir tarpreliginio dialogo su imigrantais musulmonais temai. Daug kalbėta apie šeimos vertybių gynimą. Pastaroji tema Šiaurės šalyse ypatingai aktuali, nes sekuliarizacijos procesas yra gerokai paveikęs tradicinę santuoka grįstos šeimos sampratą. Kita svarbi tema – tai Šiaurės šalių visuomenių požiūris į imigrantus. Pastaraisiais metais pastebimai sumažėjo Šiaurės Europos šalių visuomenių solidarumas su likimo atblokštais atvykėliais, o tai savo ruožtu skatina imigrantų bendruomenių uždarumą ir stabdo jų integravimąsi į naujas visuomenes. Padėtį dar labiau komplikuoja naujų atvykėlių, kurių nemaža dalis yra musulmonai, didesnis kultūrinis ir religinis skirtingumas. Gera atmosfera ir palankus visuomenės santykis su imigrantais katalikų Bažnyčiai labai rūpi, nes ir pačių katalikų nemaža dalis yra arba imigrantai, arba imigrantų vaikai. (jm)