Kamerūno vyskupų vizitas Ad Limina

Šiomis dienomis, nuo kovo 13 iki 20, vyksta Kamerūno vyskupų vizitas Ad limina.

Kamerūnas yra palyginti didelė, beveik pusės milijono kvadratinių kilometrų plotą užimanti ir beveik 17 milijonų gyventojų turinti Afrikos valstybė. Vardą šiai šaliai suteikė penkioliktame amžiuje prie Wouri upės žiočių išsilaipinęs portugalų jūreivis Fernando Poo, kuris pamatęs upėje daug krevečių, upę portugališkai pavadino „Rio Camaroes“, krevečių upe. Žymiai vėliau, kai ši teritorija tapo vokiečių kolonija, galutinai formaliai buvo įtvirtintas iš portugališko krevetes reiškiančio žodžio kilęs Kamerūno pavadinimas. Dalį dabartinio Kamerūno iki Pirmojo pasaulinio karo valdė vokiečiai; po karo vokiečių valdytą teritoriją pasidalijo prancūzai ir anglai. Dėl to, kai 1960 metais Kamerūnas pasiskelbė nepriklausoma valstybe, iš pradžių buvo nustatyta federalinė dviejų skirtingomis kalbomis – angliškai ir prancūziškai kalbančių Kamerūno regionų santvarka, kurios ilgainiui atsisakyta, tačiau ir toliau liko galioti dvi valstybinės kalbos. Žinoma, nemaža dalis kamerūniečių kasdieniame gyvenime naudoja dešimtis tradicinių afrikietiškų kalbų ir dialektų. Kaip ir kitur Afrikoje po dekolonizacijos, taip ir Kamerūne greit įsitvirtino autoritarinis režimas. Vis dėlto, po keliolikos metų sugebėta atkurti parlamentinę politinę sistemą ir dabar Kamerūnas yra viena demokratiškiausių Afrikos valstybių.

Krikščionybės istorija Kamerūne yra palyginti trumpa. Pirmieji misionieriai, katalikai ir protestantai, šalį pasiekė tik pačioje devynioliktojo amžiaus pabaigoje. Tačiau jų darbo rezultatai iš tiesų įspūdingi. Šiandien lygiai pusė Kamerūno gyventojų priklauso katalikų Bažnyčiai. Šalyje veikia 23 vyskupijos, kurioms vadovauja 24 vyskupai, kurie, kaip sakyta, šiomis dienomis lankosi Romoje. (jm)