Popiežiškosios socialinių komunikacijų tarybos plenarinė sesija

Kovo 13 – 18 dienomis Vatikane vyksta Popiežiškosios socialinių komunikacijų tarybos plenarinė sesija. Joje dalyvauja apie 60 žmonių – tarybos nariai, o taip pat tarybai padedantys ekspertai ir patarėjai. Jų dėmesio centre yra 2005 metų gale parašytas popiežiaus Jono Pauliaus II apaštalinis laiškas „Sparti pažanga“, skirtas atsakingiesiems už socialines komunikacijas. Pranešėjai nagrinės kaip šis laiškas buvo Bažnyčioje priimtas ir pritaikytas praktinėje veikloje. Šiuo tikslu taip pat bus pristatyti įvairių nacionalinių ir kontinentinių Bažnyčios socialinių komunikacijų departamentų ar kitų institucijų raportai, veiklos apibendrinimai. Popiežiškosios socialinių komunikacijų tarybos plenarinės sesijos dalyviai taip pat pateiks siūlymus ir nuomones apie ateities perspektyvas.

Minėtame laiške „Sparti pažanga“ popiežius Jonas Paulius II nurodė kelias pamatines gaires. Visų pirma jis priminė Vatikano II Susirinkimo dekreto dėl visuomenės komunikavimo priemonių „Inter mirifica“ nuostatą, jog visuomenės komunikavimo priemonės yra vienas iš nuostabiausių ir svarbiausių mūsų laikų technikos išradimų, nes dėl savo pačios prigimties gali pasiekti ir paveikti ne tik pavienį žmogų, bet ir visą žmonių visuomenę.

Jonas Paulius II pabrėžė, kad mūsų globalios komunikacijos pasaulyje Bažnyčia ne tik gali, bet ir privalo naudotis masinės komunikacijos priemonėmis tam, kad skleistų Evangelijos žinią, teiktų religinę informaciją, vykdytų katechezę. Panašiai galima prisidėti prie teisingumo, taikos, solidarumo pasaulyje skatinimo, prie dialogo ir įvairių žmonių grupių tarpusavio supratimo, vertybinių principų diegimo bei brandinimo. Bet neapsirikime, dažnai tai nėra lengvi uždaviniai. Dabartinis pasaulis neretai su dideliu priešiškumu sutinka krikščionišką žinią, mat daug žmonių mano, jog tvirtos tikėjimo, vertybių ir gyvenimo pozicijos yra neįmanomos, nepriimtinos.

Siekdamas iš tikro tarnauti žmogui, socialinių komunikacijų pasaulis turi priimti keletą principų ir jais atsakingai vadovautis. Reikia suprasti, kad dažnai masinės komunikacijos priemonės tampa žmonių elgesio atskaitos tašku, jų individualaus, šeimyninio ir socialinio elgesio kriterijumi. Kitaip sakant, masinės komunikacijos priemonės mūsų laikais ypač prisideda prie žmonių, išskirtinai jaunimo, formacijos. Todėl šių priemonių naudojimas turi būti atsakingas, sąmoningas ir kritiškas. Masinės komunikacijos priemonės taip pat turi tarnauti tiesai ir savitarpio supratimui. Ir atvirkščiai, masinių komunikacijų panaudojimas konfliktų skatinimui, melo skleidimui, neteisingumo pateisinimui yra didelis blogis. (rk)