Popiežiaus kalba sekmadienio Vidudienio maldos dalyviams:
Klausytis Kristaus taip, kaip Marija.
Šeštadienio rytą pasibaigė visą praėjusią savaitę vykusios Popiežiaus Gavėnios rekolekcijos.
Šių dvasinių pratybų dienos – sakė Benediktas XVI sekmadienio vidudienio maldos bendravime
su tikinčiaisiais šv. Petro aikštėje, - ištisai buvo skirtos klausytis to, ką sako
Viešpats, kuris visą laiką mums kalba, bet laukia mūsų didesnio atidumo jo Žodžiams
ypač per Gavėnios laikotarpį. Tai mums priminė taip pat šio sekmadienio Evangelijos
pasakojimas apie Kristaus atsimainymą, įvykusį ant Taboro kalno. Stebėję atsimainymą,
kurio metu Jėzus kalbėjosi su Eliju ir Moze, Petras, Jokūbas ir Jonas tam tikru momentu
buvo uždengti debesio, iš kurio pasklido balsas, paskelbęs, jog “Šitas yra mano mylimasis
Sūnus. Klausykite jo!” (Mk 9,
7).
Kai tenka malonė ypatingai pajusti Dievą, įvyksta kažkas panašaus į tai, kas įvyko
Jėzaus mokiniams per Atsimainymą: akimojį patiriame dalelę to, kas bus Rojaus palaima.
Dažniausiai tai būna tik labai trumpai trunkančios patirtys, kurias Dievas kartais
suteikia, ypač prieš kokius nors didelius išbandymus. Tačiau niekam nesuteikta galimybė
gyventi “ant Taboro” tol, kol esame šioje žemėje. Juk žmogiškoji egzistencija yra
tikėjimo kelias ir kaip toks, jis klojasi prieblandoje dažniau negu šviesoje ir ne
be aptemimo, o kartais net gilios tamsumoje. Kol esame čia, žemėje, mūsų bendravimas
su Dievu vyksta labiau per įsiklausymą negu per aiškią viziją. O pati kontempliacija
tarpsta, taip sakant, užmerktomis akimis, tai yra per vidinę šviesą, kurią mumyse
uždeg
a Dievo Žodis.
Popiežius priminė Mergelės Marijos patirtį ir pavyzdį. Nors ji iš visų žmonių buvo
arčiausia prie Dievo, bet ir ji diena iš dienos keliavo tarsi tikėjimo piligrimystėje,
savo širdyje saugodama ir apmąstydama jai ištariamą Dievo Žodį tiek per Šventuosius
Raštus, tiek per jos Sūnaus gyvenimo įvykius, per kuriuos atpažino ir priėmė slėpiningą
Viešpaties balsą. Tad štai toji malonė ir įpareigojimas mums Gavėnios metu – klausytis
Kristaus taip, kaip Marija. Jo klausytis Jo Žodyje, kurį sergėja Šventieji Raštai.
Jo klausytis mūsų pačių gyvenimo įvykiuose, siekiant juose atpažinti Apvaizdos žinią
mums. Jo klausytis taip pat per brolius, ypač per pačius mažiausius ir labiausiai
vargstančius, per kuriuos pats Jėzus prašo mūsų konkrečios meilės. Klausytis Kristaus
ir paklusti jo balsui, tai ir yra tiesiausias kelias, vienintelis, vedantis į tikrosios
laimės ir meilės pilnatvę.
Kaip jau minėjome, po kalbos ir “Viešpaties Angelo” maldos, šv. Tėvas sveikino maldininkus
skirtingomis kalbomis, o šį sekmadienį, kovo 12-tą dieną lietuvių kalba pasveikino
grupę maldininkų iš Lietuvos ir suteikė Apaštališką Palaiminimą. (sk)