Šventojo Sosto pozicija Jungtinių Tautų Maisto ir Žemės ūkio organizacijos konferencijoje
(FAO)
Kovo 7 – 10 dienomis Brazilijos Porto Alegre mieste, Popiežiškojo Rio Grande do Sul
katalikų universiteto konferencijų centre, vyksta Jungtinių Tautų Maisto ir Žemės
ūkio organizacijos (FAO) bei Brazilijos vyriausybės organizuota konferencija, skirta
agrarinėms problemoms ir kaimo vystymuisi.
Pagal turimus duomenis, pasaulyje
nuolatinė bado grėsmė šiandien persekioja apie 900 milijonų žmonių. Trys ketvirtadaliai
iš jų gyvena kaimo vietovėse ir žemės ūkio veikla yra dažnai vienintelis jų pragyvenimo
šaltinis. Tačiau dauguma priversti dirbti ne savo žemę ir jų darbo vaisius pasiima
žemės savininkai, o tie kurie jos turi – turi tiek mažai arba tokios nederlingos,
jog vargiai išmaitina savo šeimas.
Bet, pasak Jungtinių Tautų Maisto ir Žemės
ūkio organizacijos ekspertų, iš šio uždaro bado ir skurdo rato galima išsiveržti,
vykdant tokias žemės ūkio reformas ir vystymosi programas, kurios suteiktų žemdirbiams
galimybę tūrėti daugiau nuosavos žemės bei pakankamai vandens. Taip pat svarbu garantuoti
paskolų, technologijų prieinamumą, galiausiai atverti rinką jų pagamintiems produktams.
Nors pirmuosius konkrečius žingsnius šia kryptimi Jungtinės Tautos pradėjo žengti
jau nuo 1979 metų Pasaulinės konferencijos apie agrarinę reformą ir kaimo vystimąsi,
dar šiandien milijonų žemdirbių gyvenimo sąlygos nė kiek nepasikeitė. Šiuo metu vykstančios
konferencijos tikslai yra suteikti naują postūmį agrarinėms reformoms, pateikti naujų
pasiūlymų tam, kad 2015 metais, kaip deklaruota Jungtinių Tautų trečiojo tūkstantmečio
pradžios programoje, absoliučiame skurde gyvenančių vargšų sumažėtų per pusę.
Savo
poziciją minėtomis problemomis pareiškė ir Šventojo Sosto delegacija, vadovaujama
arkivyskupo Janusz Bolonek, Apaštališkojo nuncijaus Urugvajuje. Delegacijos pranešime
pabrėžiama, kad Šventasis Sostas pilnai remia konferencijos užsibrėžtus siekius, kurių
tikslas yra kiek įmanoma daugiau žmonių užtikrinti nuolatinį saugumą maisto atžvilgiu.
Žmogiškojo ir tarptautinio solidarumo šviesoje tai turi rūpėti visai žmonijos šeimai,
tai ir katalikų Bažnyčios, siekiančios tarnauti žmogui, rūpestis.
Kalbant apie
praktinius agrarinių reformų ir kaimo vystymosi aspektus, Šventojo Sosto delegacija
teigė, jog patirtis rodo, kad prie tarptautiniu lygiu užsibrėžtų tikslų būtų labiau
priartėta, jei juos įgyvendinant būtų skirtas didesnis dėmesys šalių vietinėms žemės
ūkio struktūroms, moralinėms vertybėms, labiau pasitikima bendruomenių ir asmenų sugebėjimais.
Vadovaujantis subsidiarumo principu, jiems tūrėtų būti suteikta didesnė autonomija.
Šventojo
Sosto delegacija paragino nedelsti ieškoti priemonių, kurios palengvintų bežemių valstiečių
ir mažažemių žemdirbių gyvenimą, kuris šiuo metu yra be galo skurdus, išnaudojamas
ir dažnai visiškai beteisis. Ši situacija gali būti pakeista priėmus solidarumo įkvėptus
įstatymus ir normas, vadovaujantis socialiniu teisingumu.
Tačiau greitų rezultatų
siekimas neturi kirstis su dabar gyvenantiems žmonės tenkančia atsakomybe dėl ateities
kartų. Gamta ir kartais trapios miško, faunos, dirvožemio ekosistemų pusiausvyros
turi būti gerbiamos ir saugomos. Piktnaudžiavimas atsinaujinančiais natūraliaisiais
ištekliais galbūt duos betarpiškos naudos, tačiau ilgesniame periode atneš daugiau
žalos, ypač jei bus išprovokuoti negrįžtami pakitimai. Galiausiai Šventojo Sosto delegacija
pažymėjo, jog visos reformos ir veiksmai turi visada atsižvelgti į pamatinį žmogaus
asmens orumą. (rk)