Popiežiaus Benedikto XVI laiškas XXI Pasaulinės Jaunimo Dienos proga
Verbų sekmadienį, balandžio 9, bus taip pat minima XXI Pasaulinė Jaunimo Diena. Šia
proga popiežius Benediktas XVI, pratęsdamas savo pirmtako Jono Pauliaus II pradėtą
tradiciją, pasiuntė jaunimui skirtą laišką, jame ypatingai akcentuodamas Šventojo
Rašto svarbą.
Šventasis Tėvas laiško pradžioje rašo, kad ši diena yra tolimesnis
jaunimo dvasinės piligrimystės etapas po praėjusį rugpjūtį Kelne, Vokietijoje, vykusio
Pasaulinio jaunimo susitikimo. Jis taip pat pasiūlė Pasaulinės Jaunimo Dienos tema
pasirinkti ir apmąstyti šias 119 psalmės eilutes: „Tavo žodis – žibintas man kojoms
ir šviesa mano takui“ (Ps 119, 105). Pats Šventasis Tėvas taip komentuoja šiuos psalmės
žodžius: Dievo Žodis, Dievo Įstatymas yra šviesa einant dažnai tamsiu gyvenimo keliu.
Dievas apsireiškia istorijos bėgyje, kalba žmonėms ir šie jo žodžiai turi aktyvią
kūrybos galią savyje. Hebrajiška sąvoka „dabar“, kurią mes įprastai verčiame kaip
„žodis“, gali reikšti dar ir „veiksmas“. Dievas sako tai, ką daro ir daro tai, ką
sako. Senajame Testamente Izraelio vaikams yra paskelbiama, jog ateis Mesijas ir bus
sudaryta nauja sandora. Įsikūnijęs Žodis, Kristus, išpildė šiuos pažadus. Šventoji
Dvasia tikintiesiems atveria širdis ir leidžia tai suprasti, ypač jiems klausantis
Dievo žodžio ir maitinantis dvasiniu Kristaus Kūno maistu Eucharistinės duonos pavidale.
Šventasis
Tėvas priminė, kad apaštalai priėmė išganymo žodžius ir juos perdavė kitoms kartoms,
kad šios juos saugotų it brangų perlą. Be Bažnyčios šis perlas galėtų būti pamestas
arba pažeistas. Todėl popiežius Benediktas XVI karštai paragino jaunuolius mylėti
Dievo Žodį ir jį saugančią Bažnyčią, kuri iš savo Steigėjo gavo misiją žmonėms rodyti
kelią į tikrąją laimę. Įsikūnijęs Dievo žodis yra Tiesos Žodis ir išlaisvina žmones,
dažnai įkalintus šiuolaikinėse minties srovėse, kurios pretenduoja žmogų išlaisvinti,
nors iš tiesu jį paklaidina iliuzijose. Toliau popiežius rašo: „(...) dažnai medituokite
Dievo Žodį ir leiskite Šventajai Dvasiai būti jūsų mokytoja. Tada atskleisite, kad
Dievo mintys nėra žmonių mintys, būsite nukreipti į tikrojo Dievo kontempliaciją ir
istorijos įvykius matysite tarsi kitomis akimis“. Šventasis Tėvas pridūrė, kad tiesa
suteiks džiaugsmo pilnatvę, bet taip pat reikia pasiruošti sunkumams. Juk toje pačioje
119 psalmėje psalmininkas skundžiasi – „Esu sielvarto baisiai nukamuotas“. Bet tuoj
po to, pastebi popiežius, išreiškia pasitikėjimą, kad Dievas, per savo Mokymą, išsklaidys
nežinios ir baimes tamsumas.
Dievo žodis yra „ginklas“ dvasinėse kovose. Kaip
rašo Laiško žydams autorius: „Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas, aštresnis už bet
kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių
ir kaulų smegenų, ir teisia širdies sumanymus bei mintis“ (Žyd 4,12). Bet tam, kad
Dievo žodis taptų „ginklu“ mūsų gyvenimuose, turime visų pirma išmokti jo klausyti,
o paskui paklusti.
„Brangūs jaunuoliai, - toliau laiške rašo Šventasis Tėvas,
- jus raginu įgyti Biblijos pažinimą ir visad ją turėti po ranka tam, kad ji būtų
teisingą kelią nušviečiantis žibintas. Ją skaitydami išmoksite pažinti Kristų“. Popiežius
nurodė keturis Bažnyčios istorijoje išsirutuliojusius Biblijos skaitymo, bet taip
pat ir dvasinio gyvenimo etapus. Pirma, tai „lectio divina“, kurios metu daug kartų
skaitoma pasirinkta Biblijos ištrauka, stengiantis suvokti svarbiausius žodžius ir
mintis. Antra, tai „meditatio“ – atsigręžimas savo siela į Viešpatį ir stengimasis
suvokti, kaip Jo žodis moko elgtis konkrečioje kasdienybėje. Trečia, tai „oratio“
– tiesioginis sielos kreipimasis į Dievą, o paskutinė, ketvirtoji pakopa yra „contemplatio“
– nuolatos Kristaus buvimui ir jo apšviečiantiems žodžiams atidi širdis.
Iš
tiesų priimti Šventojo Rašto žodžiai turi tapti tikinčiojo gyvenimo būdu, kaip raginama
Jokūbo laiške: „būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai, apgaudinėjantys patys
save“ (Jok 1,22). Štai tokia yra trečiojo tūkstantmečio jaunuolių programa – tapti
Kristaus apaštalais, sugebėti priimti ir atsakyti į šiandieninius iššūkius ir skleisti
Evangeliją. To prašo pats Viešpats, tam kviečia Bažnyčia, to reikia pasauliui, jam
pačiam to nežinant. Jei Jėzus kviečia, nereikia bijot sekti Juo, priešingai, drąsiai
atsakyti, ypač jei Jėzus kviečia sekti pašvęstojo gyvenimo arba kunigystės keliu.
„Pasitikėkite ir neliksite apvilti“, - su tvirtu įsitikinimu į jaunuolius kreipiasi
popiežius.
Laiško gale Šventasis Tėvas priminė, kad šių metų balandžio 9 minima
Pasaulinė Jaunimo Diena taip pat yra pasiruošimas Pasauliniam jaunimo susitikimui
2008 metais Sidnėjuje, Australijoje, kitame svarbiame po susitikimo Kelne jaunimui
skirtos dvasinės piligrimystės įvykyje. Susitikimo Australijoje tema bus žodžiai iš
Apaštalų Darbų „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite
mano liudytojais“ (Apd 1,8). Popiežius jaunuoliams palinkėjo būti atidiems Šventosios
Dvasios balsui, sieloje atsiverti Dievo žodžiui ir gyventi juo, nebūt abejingiems
artimo materialiniams ir dvasiniams poreikiams bei be baimės skelbti Evangeliją. Kaip
Dievo žodį priimti ir jam paklusti gali parodyti Marija. Prašydamas jos užtarimo,
Šventasis Tėvas užtikrino jaunuolius, kad ir jis pats už juos nuoširdžiai meldžiasi.
(rk)