Benediktas XVI pasveikino žmogaus embrionui skirto suvažiavimo dalyvius.

Popiežius Benediktas XVI pirmadienio rytą priėmė šiomis dienomis, pirmadienį ir antradienį, Vatikane vykstančio suvažiavimo, skirto žmogaus embriono statusui, dalyvius. Suvažiavimą surengė Popiežiškoji gyvybės akademija, kurios nariai šiomis dienomis taip pat yra susirinkę į savo kasmetinę plenarinę asamblėją.

Savo kalboje, pirmadienio rytą sakytoje suvažiavimo dalyviams, popiežius nelietė specifinių medicinos ir genetikos temų, o kalbėjo apie tai ką Apreiškimas ir Bažnyčios tradicija bei mokymas kalba apie pradėtą naują žmogaus gyvybę.

Pirmiausia popiežius pripažino, kad nors specifinių svarstymų apie vos pradėtą žmogaus gyvybę nėra nei Šventajame Rašte, nes ankstyvosios Bažnyčios mokyme, tačiau ir bibliniuose tekstuose, ir Tėvų mokyme apie vos pradėtą žmogų kalbama su didele pagarba. Popiežius priminė evangelisto Luko užrašytą pasakojimą apie Marijos apsilankymą pas giminaitę Elzbietą ir šv. Ambraziejaus komentarą šiam Evangelijos puslapiui. Pasak Ambraziejaus, čia būta ne tik dviejų nėščių moterų, bet taip pat dar negimusių Jėzaus ir Jono Krikštytojo susitikimo.

Dievo meilė nemato skirtumo tarp ką tik pradėto, jau gimusio, jauno, suaugusio ar seno žmogaus, nes visuose juose įspaustas Dievo paveikslo ir panašumo antspaudas. Dievui nėra skirtumo tarp gimusio ir negimusi, nes kiekviename atsispindi veidas vienatinio Dievo Sūnaus, kuriame Dievas mus visus išsirinko dar prieš pasaulio sukūrimą ir kurio dėka mes visi esame Dievo įsūnyti vaikai. Šita beribė ir beveik nesuprantama Dievo meilė mums skelbia, jog kiekvienas žmogaus asmuo turi būti mylimas ir gerbiamas nepriklausomai nuo jo amžiaus, grožio, sveikatos, protingumo, išsivystymo. Žmogaus gyvybė visada yra gerbtina ir saugotina vertybė, nes ji yra Dievo buvimo ir jo šlovės ženklas. Žmoguje visada, kiekviename žmoguje ir kiekvienoje jo gyvenimo stadijoje, atsispindi Dievo tikrovė. Dėl to Bažnyčia savo mokyme skelbia žmogaus gyvybės šventumą ir neliečiamumą nuo pat prasidėjimo akimirkos iki natūralios mirties.

Toks žmogaus gyvybės statusas kelia didelius reikalavimus visų pirma mokslo ir medicinos atstovams. Šiais laikais,- kalbėjo popiežius,- žmonija yra pasiekusi neregėtas pažinimo aukštumas, o taip pat kartu ˛ymiai geriau suprantanti savo neišmanymo ribas, bet vis dėlto, žmonėms kartais sunku matyti kūriniuose įspaustas Kūrėjo žymes. Tačiau kas myli tiesą, kaip jūs brangieji mokslininkai,- kalbėjo popiežius,- tas supranta, jog gilindamasis į gyvybės slėpinius, žmogus atsiduria Dievo slėpinio akivaizdoje. Ten kur baigiasi eksperimentiniams metodams prieinama tikrovė, prasideda tai, ką kartais vadiname meta – analize; kur baigiasi empirinis pažinimas ir jo mokslinis verifikavimas, ten prasideda transcendecija.

Brangieji mokslininkai,- kalbėjo popiežius,- linkiu jums ne tik sėkmingai tyrinėti jūsų mokslo šakų objektus, bet taip pat juos kontempliuoti, kad jums kiltų vis nauji klausimai, skatinantys kūrinių harmonijoje atpažinti Kūrėjo atspindį. (jm)