Popiežiaus laiškas katalikų judėjimo "Comunione e Liberazione" vadovui

Vasario 22 dieną sukako vieneri metai nuo Italijoje įkurto, bet šiandien gana plačiai pasaulyje žinomo katalikų judėjimo „Comunione e Liberazione“ („Bendrystė ir išvadavimas“) įkūrėjo kunigo Luigi Giussani mirties. Šia proga popiežius Benediktas XVI pasiuntė laišką dabartiniam judėjimo vadovui kunigui Julianui Carronui.

Laiške popiežius primena, kad jis pats, tuo metu dar kardinolas Josephas Ratzingeris, pernai vadovavo mirusio kunigo Giussani laidotuvėms, vykusioms Milano katedroje. Laiške naujajam judėjimo vadovui popiežius linki ištikimai tęsti judėjimo įkūrėjo misiją, skelbti evangelinės žinios lobius visų visuomenės sluoksnių žmonėms.

Katalikų judėjimo „Comunione e Liberazione“ genezė, kontekstas kuriame jis gimė ir jo vystimosi pirmieji etapai, tam tikra prasme atspindi bendrus Bažnyčios, o taip pat visos vakarietiškos kultūros pastarųjų dešimtmečių vingius. Šeštame ir septintame praėjusio amžiaus dešimtmečiuose daugelyje šalių atsirado jaunimo judėjimai, protestuojantys prieš miesčionišką, sustabarėjusią kultūrą. Pasaulietinėje sferoje šie jaunimo judėjimai buvo įgavę ryškių marksistinių bruožų, buvo nukreipti prieš tuo metu dažnai linksniuojamą imperializmą, prieš vadinamuosius „buržuazinius“ papročius, ir panašiai. Tas jaunimo sujudimas neaplenkė ir Bažnyčios, tik, žinoma, Bažnyčioje jis reiškėsi atitinkamomis kitokiomis formomis.

Aišku, ne vien tuometinis maištaujančio jaunimo kontekstas lėmė naujų katalikiškų jaunimo judėjimų gimimą. Būtina prisiminti ir kaip tik tuo metu vykusį Vatikano II Susirinkimą, kuris, be jokios abejonės, buvo didžiausia paskata kurtis tikinčiojo jaunimo sąjūdžiams. Tačiau kartu negalima nepastebėti ir tam tikro paralelizmo: ir pasaulietiški, ir krikščioniški jaunimo sąjūdžiai gimė maždaug tuo pat metu. Ir vieniems, ir kitiems dažniausiai lemtingi buvo 1968 metai – tai yra, paties didžiausio įkarščio, masinių demonstracijų prieš sustabarėjusį visuomenės gyvenimą metai. Tą jaunimo entuziazmą, tą jaunimui būdingą revoliucingumą, gerai suvokė vienoje Milano mokykloje mokytoju dirbęs italas kunigas Luigi Giussani. Šeštojo dešimtmečio pradžioje jis subūrė grupę gimnazistų, kuri vėliau, ypač septintojo dešimtmečio pabaigoje išaugo į stambų katalikišką jaunimo judėjimą, pasivadinusį „Comunione e Liberazione“ vardu.

Šiandien vien Italijoje šiam judėjimui priklauso daugiau 100 tūkstančių narių. Prieš daugiau kaip dešimtį metų jis pasiekė ir Lietuvą. Italijoje, kur šis judėjimas gimė, kasmet rengiami didieji tarptautiniai judėjimo sąskrydžiai, vadinami tautų bičiulystės mitingais. Tai jau ilgą tradiciją turintys renginiai, kasmet vykstantys Rimini mieste, prie Adrijos jūros. Judėjimas Comunione e Liberazione Italijoje turi taip pat nemenką politinę įtaką. Buvę gimnazistai ir studentai, vėliau tapę politikais, kultūros veikėjais, įvairių sričių profesionalais nenutraukia ryšių su katalikiško jaunimo judėjimu, kuriame jie patys pirmą kartą išgyveno krikščionišką užsidegimą ir troškimą keisti pasaulį. (jm)