Bosnijos ir Hercegovinos vyskupų vizitas Ad Limina Vatikane

Vasario 23 – 28 dienomis popiežius Benediktas XVI priims su vizitu Ad Limina atvykusius Bosnijos ir Hercegovinos vyskupus. Toks vizitas yra privalomas kiekvienos šalies vyskupams kas penkerius metus ir jo metu popiežius su vyskupais aptaria kiekvienos šalies specifines problemas.

Priminsime, kad nedidelė Bosnijos-Hercegovinos respublika tokia, kokia ji yra šiandien atsirado neseniai, 1991 metais Bosnijai ir Hercegovinai atsiskyrus nuo Jugoslavijos. Deja, netrukus po nepriklausomybės paskelbimo šią nedidelę šalį nusiaubė 4 metus trukęs pilietinis karas tarp trijų etninių – religinių grupių: tradiciškai katalikų kroatų, ortodoksų serbų ir musulmonų bosnių. Nors tai nebuvo religinis karas, vykęs dėl religinių priežasčių, tačiau religija buvo vienas iš konfliktuojančių grupių identiteto elementų.

1995 metų lapkričio 21 dieną kariaujančios pusės, įsikišus Jungtinių Tautų Organizacijai ir NATO, Jungtinių Amerikos Valstijų karinėje bazėje Daytone pasirašė taikos sutartį, kuri taip ir vadinama – „Daytono susitarimai“. Ji nustatė federacinius šalies valdymo ir etninių grupių sugyvenimo principus. Manoma, kad karas nusinešė apie 300 000 gyvybių, beveik 2 milijonams žmonių teko pabėgėlių lemtis.

Religiniu požiūriu 43% iš 4 milijonų Bosnijos ir Hercegovinos gyventojų yra musulmonai sunitai, 30% ortodoksai ir kiek daugiau nei 11%, apie 460 tūkstančių žmonių, yra katalikai. Katalikų Bažnyčiai regione amžių bėgyje teko pakelti daug išbandymų. Pirmajame tūkstantmetyje ji kentėjo nuo barbarų antplūdžių, viduramžiais jos ryšiai su didesniais krikščioniškais centrais buvo riboti ir tai vėliau įtakojo vidinius susiskaldymus, nuo 15 amžiaus pabaigos prasidėjo 4 amžius trukęs turkų valdymas, kurio metu krikščionių skaičius, nepaisant tam tikros turkų rodytos tolerancijos, dėl emigracijos ar atsivertimų į islamą stipriai sumažėjo. Kai 19 amžiaus pabaigoje regiono valdymą iš nusilpusios turkų imperijos perėmė katalikiška Austrija, susidarė sąlygos atgaivinti Bažnyčios gyvenimą. Po I pasaulinio karo regioną įtraukus į labiau ortodoksiškos Jugoslavijos sudėtį, o po II pasaulinio karo įsivyravus socialistiniam režimui, nepaisant 1966 metais tarp Jugoslavijos vyriausybės ir Šventojo Sosto pasirašytos sutarties, katalikų Bažnyčios gyvenimas buvo stipriai suvaržytas.

Mūsų laikais padėtis ne ką pagerėjo. Per pilietinį karą vietinė katalikų Bažnyčia ypač nukentėjo keletui šimtų tūkstančių katalikų palikus savo namus. Karo metu taip pat buvo patirta daugybė materialinių nuostolių, sugriauta ar apgadinta šimtai bažnyčių, parapijos namų, vienuolynų, Bažnyčiai priklausančių namų. Buvo nušauti 9 kunigai. Kita vertus, Bosnijos ir Hercegovinos vyskupai ne kartą paskelbė, kad prieš 10 metų pasirašyti Daytono susitarimai keistini, nes yra nepalankūs katalikų kroatų mažumai, ji diskriminuojama, jos mažėjimo ir silpnėjimo sąskaita auga kitos etninės – religinės grupės. (rk)