Šiomis dienomis Vatikane lankosi keturių vakarinės Afrikos šalių – Senegalo, Mauritanijos,
Žaliojo Kyšulio ir Bisau Gvinėjos vyskupai. Tai įprastinis, visiems vyskupams kas
penkeri metai privalomas vizitas Ad Limina Apostolorum, kurio metu, kaip reikalauja
bažnytinės teisės kodekso normos, vietinėms Bažnyčioms vadovaujantys vyskupai privalo
popiežiui duoti ataskaitą apie savo bendruomenių gyvenimą.
Šios keturios Afrikos
valstybės, nors jas sieja geografinė kaimynystė, yra gana skirtingos. Mauritanija
plotu yra labai didelė, bet gyventojų skaičius vos viršija du milijonus. Pastarojoje
dominuoja islamas ir arabų kultūra. Katalikai sudaro nežymią mažumą. Panašiai yra
ir Senegale, kur kartu su 90 procentų šalies gyventojų sudarančia musulmonų dauguma,
gyvena apie 6 procentus gyventojų siekianti krikščionių mažuma. Bisau Gvinėjoje religinę
daugumą sudaro tradicinių Afrikos pagoniškų tikybų išpažinėjai, o Žaliajame Kyšulyje,
turinčiame tik apie 450 tūkstančių gyventojų, beveik visi yra krikščionys.
Ne
vienoda ir šių šalių istorija: Senegalą ir Mauritaniją, dar prieš europietišką kolonizaciją,
buvo pasiekęs islamas; vėliau šios dvi šalys atsidūrė Prancūzijos įtakoje, o nepriklausomomis
valstybėmis tapo tik dekolonizacijos epochoje, tai yra dvideimtojo am˛iaus septintajame
deimtmetyje. Žaliasis Kyšulys ir Bisau Gvinėja buvo Portugalijos kolonijomis. Krikščionybė
šį Afrikos regioną pasiekė jau penkioliktojo amžiaus pabaigoje, tačiau pirmosios savarankiškos
bažnytinės struktūros buvo sukurtos tik devynioliktojo amžiaus viduryje. Šiuo metu
plačiausiai išvystos bažnytinės struktūros veikia Senegale. Nors, kaip minėta, krikščionys
sudaro gyventojų mažumą, tačiau šalis suskirstyta į septynias vyskupijas, iš viso
turinčias beveik 700 tūkstančių tikinčiųjų. Labai didelį plotą užimančioje, bet nedaug
gyventojų ir labai mažai krikščionių turinčioje Mauritanijoje veikia tik viena vyskupija.
Mažytėse Žaliojo Kyšulio ir Bisau Gvinėjos valstybėse, kadangi katalikų procentiškai
yra daugiau, veikia po dvi vyskupijas. Šių vietinių Bažnyčių vyskupai, kaip sakyta,
šiomis dienomis yra atvykę į Romą atlikti visiems vyskupams kas penkeri metai privalomo
vizito Ad Limina. (jm)