Popiežiškoji migrantų ir keliautojų sielovados taryba paskelbė pareiškimą, kuriame
apibendrinami ių metų vasario mėnesio pradžioje įvykusio kasmetinio jūrų kapelionų
susitikimo rezultatai. Šiame susitikime dalyvavo už jūrų sielovada atsakingi koordinatoriai,
kurie atstovavo devyniems pasaulio regionams: Rytų ir Vakarų Afrikai, Pietryčių ir
Centrinei Azijai, Europai, Persų įlankos kraštams, Lotynų ir Centrinei Amerikai, Okeanijai.
Susitikime
buvo pristatytos kiekvienos regiono situacijos, pastoracinės veiklos, jūreivių bei
žvejų gyvenimo ir darbo sąlygų apžvalgos. Nežiūrint to, kad daugelis religinių, nevyriausybinių
ir tarptautinių organizacijų rūpinasi jūrininkų gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimu,
tačiau pastaraisiais metais bendra situacija šioje srityje liko nepakitusi.
Piratavimas,
jūrininkų įtraukimas į nusikalstamą veiklą, priverstinis jūrininkų išlaipinimas į
sausumą – tai nuolatiniai pavojai, kurie ir šiandien nėra išspręsti. Taip pat buvo
pažymėta, kad Rytų Europoje, Okeanijos salose ir Centrinėje Afrikoje turėtų būti stiprinama
jūrininkų pastoracija, o kapelionai, dirbantys šiuose regionuose, turi susilaukti
Popie˛ikosios migrantų ir keliautojų sielovados tarybos pagalbos bei didesnio bendradarbiavimo
su labiau pažengusių regionų kapelionais.
Kitas svarbus klausimas, kuris buvo
svarstytas – tai žvejų pastoracija. Pasaulyje yra daugiau kaip 200 milijonų žmonių,
kuriem žvejyba yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Dažniausiai šie žmonės yra patys
neturtingiausi tarp neturtingiausių. Žvejybiniuose laivuose dirbančių žmonių sąlygos
paprastai yra labai sunkios, žvejai dažnai išnaudojami ir nepagarbiai su jais elgiamasi.
Konferencijos dalyviai atkreipė dėmesį į dar vieną labai svarbią problemą - nors ir
ši profesija yra laikoma kaip viena iš pavojingiausių gyvybei, tačiau dažniausiai
trūksta net gelbėjimosi įrangos, o žvejai nėra tinkamai apmokomi.
Prieš metus
praūžę cunamiai leido pasauliui suvokti sudėtingą žvejų situaciją. Yra įkurtas net
Tarptautinis jūrų pastoracijos fondas, kuris stengėsi pagelbėti tiems, kuriuos aplenkė
didžiosios finansinės pagalbos agentūros. Tačiau gyvenamo būsto ir žvejybinių tinklų
trukumas lieka viena iš didžiausių problemų.
Naujų žvejybos technologijų naudojimas
ir intensyvi žvejyba sparčiai mažina žuvų išteklius. Iš kitos pusės daugelyje pasaulio
valstybių įvedamos žvejybos reguliavimas bei kvotos, skaudžiausiai paliečia bendruomenes,
kurios kovoja už išgyvenimą. Bet taip pat ir žvejai turi suprasti gamtos apsaugos
svarbą.
Kapelionų tikslas pagelbėti jūrininkams, rūpinantis jų dvasine, moraline
ir socialine gerove. Naujas iššūkis – tai auganti kruizinių laivų industrija. Kapelionų
buvimas kruiziniuose laivuose yra labai svarbus pastoracinis klausimas, todėl reikalingas
ypatingas dėmesys ir naujos iniciatyvos. Taip pat buvo apsvarstytas dokumento „Krikščionių
pasauliečių svarba laivuose“ projektas, kuris bus dar tobulinamas naujai ruošiamo
jūros kapelionų pastoracijos vadovėlio šviesoje.
Azijos ir Okeanijos regione
yra analizuojama galimybė įkurti „Žvejų teisių centrą“. Tai socialinis-pastoracinis
projektas, kurio tikslas bus rinkti duomenis, skleisti informaciją, teikti teisinę
pagalbą bei ruošti edukacinę medžiagą. Numatyta taip pat sukurti interneto svetainę,
kurioje būtų galima rasti ne tik statistinius duomenis, bet taip pat ir Šventojo Sosto
svarbiausius dokumentus susijusius su jūrininkų pastoracija. O 2007 metais birželio
24 – 29 dienomis Lenkijoje bus surengtas XXII Pasaulinis jūrų pastoracijos kongresas.
(kl)