Arkivyskupas Fitzgerald apie islamą įžeidžiančias karikatūras
Vis dar nesiliauja islamo išpažinėjų protestai prieš Danijos, o vėliau ir kitų Europos
šalių laikraščių publikuotas karikatūras, pašiepiančiais pranašą Mahometą ir įžeidžiančias
musulmonų religinius jausmus. Damaske ir Beirute protesto akcijos virto nekontroliuojamomis
riaušėmis, buvo užpultos Danijos ir kitų šalių ambasados. Daugelyje mitingų buvo deginamos
ir mindomos Danijos vėliavos, įtūžusi minia grasino kerštu.
Islamo išpažinėjus
įžeidžiančių karikatūrų publikavimą ir musulmonų reakcijas, pirmadienį Vatikano radijui
duotame interviu komentavo Popiežiškosios religijų dialogo tarybos pirmininkas arkivyskupas
Michael Fitzgerald, tai yra Šventojo Sosto dikasterijos, atsakingos už katalikų Bažnyčios
santykius su kitomis tikybomis vadovas.
Pasak arkivyskupo Fitzgeraldo, šių
demonstracijų mastai liudija, kaip labai tos publikacijos įžeidė musulmonų jausmus.
Neturime menkinti meilės ir pagarbos, kurios musulmonai kupini savo pranašui Mohametui,-
sakė arkivyskupas. Jiems tai labai svarbu ir mums nevalia i to aipytis. Antra vertus,
pasak arkivyskupo Fitzgeraldo, pastarųjų dienų įvykiai, protesto demonstracijos, tam
tikra prasme liudija apie dabartinio pasaulio globalizavimo lygį. Pastariesiems nepagarbių
publikacijų faktams paaiškėjus vienoje šalyje, tuoj pat apie juos sužinojo visas pasaulis.
Dėl to ir reakcijų apimtis yra pasaulinė.
Popiežiškosios religijų dialogo
tarybos pirmininkas sakė, kad nereikėtų šiuose faktuose įžvelgti kažkokio esminio
skirtumo tarp musulmonų ir krikščionių civilizacijų ar juo labiau krikščionių ir musulmonų
pasaulių sankirčio. Juk negalima tradiciškai krikščioniškoje Europoje įvykusio nepagarbaus
elgesio fakto tapatinti su visų krikščionių požiūriu, juo labiau, kad ir tie vadinamamieji
krikščioniškojo pasaulio gyventojai šiuo atveju pasielgė nekrikščioniškai.
Į
klausimą ar pastaruosius incidentus galima sieti su nemažą susirūpinimą pastaruoju
metu sukėlusiais Irano prezidento pareiškimais ar su Palestinos rinkimais, kuriuos
laimėjo radikalioji Hamas grupuotė, arkivyskupas Fitzgerald atsakė, jog pastarosios
musulmonų pasaulio reakcijos į įžeidimus neturėtų būti kildinamos iš bendros politinės
situacijos. Prisiminkime žymiai ankstesnį faktą: kai Rushdie publikavo savo knygą,
reakcijos irgi buvo gana stiprios visame musulmonų pasaulyje, tad nemanau, kad reakcija
į karikatūrų publikavimą turėtų būti siejama su dabartine politine situacija. Nematau
tiesioginio ryšio tarp tų dviejų dalykų,- sakė arkivyskupas.
Žinome, kad panašių
nepagarbaus elgesio atvejų, įžeidžiančių publikacijų neretai pasitaiko nukreiptų ir
prieš krikščionybę. Tai tiesa, kad kartais įžeidžiama ir krikščionybė, ir kad krikščionys
irgi protestuoja prieš tyčiojimąsi iš savo religijos. Vis dėlto krikščionys į įžeidimus
reaguoja laikydamiesi įprastinių ir priimtinų protesto taisyklių. Protestai niekada
nebūna smurtingi. Reikalaujama sustabdyti nepagarbių leidinių platinimą ar pašalinti
religinius jausmus įžeidžiančias laidas iš televizijos programų tvarkaraščio. Protestuojama
naudojant įstatymų numatytas priemones ir niekada nesiimama smurto. Tad matydami tokį
skirtumą, tarp to kaip į įžeidimus reaguoja musulmonai ir kaip į panašius įžeidimus
reaguoja krikščionys, neturėtume per daug sureikšminti paties reakcijų skirtingumo,
bet turėtume būti atidesni musulmonams, turėtume bandyti geriau suprasti jų jautrumą,
o paskui taip pat kalbėtis su jais ir apie žodžio ir spaudos laisvę, apie leistinas
žodžio laisvės ribas. Savo ruožtu turėtume taip pat bandyti įtikinti mūsų šalių žiniasklaidą,
kad ji būtų pagarbesnė tikinčiųjų religiniams jausmams ir priminti jos atsakomybę
u˛ didesnio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo kūrimą. (jm)