Lenkijos vyskupų deklaracija dėl Europos Parlamento rezoliucijos apie homofobiją
2006 metų sausio 18 dieną Europos Parlamentas 468 balsais už, 149 prie ir dar 41
parlamentarui susilaikius priėmė homofobiją smerkiančią rezoliuciją. Homofobija joje
apibrėžiama kaip „iracionali homoseksualumo bei lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų
baimė bei neigiamas nusiteikimas jų atžvilgiu, pagrįstas išankstine nuostata“. Ji
prilyginta rasistiniams ir antisemitiniams nusistatymams. Rezoliucijoje, vardan laisvės,
tolerancijos, lygybės Europos Sąjungos šalys raginamos pasmerkti ir sustabdyti bet
kokią seksualiniu pagrindu paremtą jų piliečių diskriminaciją: žodinę, teisinę, politinę,
ekonominę, fizinę bei socialinę. Joje raginama pripažinti homoseksualias šeimas, o
religinių bei politinių lyderių nusistatymas prieš tos pačios lyties santuokas vertinamas
kaip „keliantis nerimą“.
Lenkijos vyskupų konferencija, reaguodama į netiesiogiai
išsakytus priekaištus Lenkijos Bažnyčiai ir politinei valdžiai, paskelbė deklaraciją
apie minėtą Europos Parlamento rezoliuciją. Deklaracijoje išreiškiamas apgailestavimas
dėl tokio Europos Parlamento vertybinio nusiteikimo tokios fundamentalios valstybei
ir civilizacijai institucijos kaip santuoka atžvilgiu. Pa˛ymima, jog nors rezoliucija
teisiškai yra tik konsultacinio pobūdžio, ji Europos Sąjungos šalims narėms gali tapti
moralinio spaudimo priemonė, taip pažeidžiant fundamentalų Europos Sąjungos funkcionavimui
subsiadarumo principą, apribojantį aukštesnių valdžios centrų, šiuo atveju Europos
Parlamento, kišimąsi į mažesnių centrų, šiuo atveju atskirų Europos valstybių, veiklą.
Lenkijos vyskupų konferencijos deklaracijoje daroma perskyra tarp asmenų su
homoseksualiomis tendencijomis diskriminacijos ir homoseksualios poros prilyginimo
šeimai. Lenkų vyskupai pritarė, jog homoseksualių asmenų diskriminacija, panieka ir
prievarta jų atžvilgiu turi būti smerktina, tačiau pasipriešino bandymui diskriminacijos
pasmerkimą panaudoti homoseksualios poros santykių prilyginimui tikrai šeimai. Pasak
jų, pastaroji yra tam tikra antropologinė perspektyva, kuria remiasi visa socialinė
tvarka Europoje. Krikščioniškoje šviesoje žmonės yra sukurti kaip vyrai ir kaip moterys.
Deklaracijos pabaigoje Europos Parlamentas raginamas susilaikyti nuo vertybinio
reliatyvizmo diktatūros požymiais pasižyminčių aktų. (rk)