Dievui pašvęsto gyvenimo diena

Ketvirtadienį, vasario 2 dieną, Bažnyčia švenčia Kristaus paaukojimo šventę. Lietuvoje ši šventė paprastai vadinama Grabnyčiomis. Šis tradicinis, liaudies pamaldumo suformuotas pavadinimas yra kilęs nuo vaškinių žvakių, uždegamų mirus artimam žmogui, o grabnyčinės žvakės šventinamos būtent Kristaus paaukojimo šventės dieną. Nors lietuviško tradicinio pavadinimo etimologija kalba apie mirtį, iš tiesų ne mirtis, o paties Kristaus šviesa yra pagrindinis šios šventės elementas. Evangelistas Lukas, aprašydamas Kristaus paaukojimą Jeruzalės šventykloje, mini senelį Simeoną, kuris paėmęs į rankas kūdikį, jį pavadino “šviesa pagonims apšviesti”. Aišku, ir artimųjų mirties valandą krikščionys meldžia amžino atilsio savo mirusiems ir prašo, kad Kristaus amžinoji šviesa jiems šviestų. Nors šis elementas irgi svarbus, tačiau šventės liturgijoje labiau pabrėžta Kristaus šviesa šviečianti pasaulyje. Kaip tik dėl to, dėl krikščionių pareigos sekti Kristų, būti žemės druska ir pasaulio šviesa, švenčiant Kristaus paaukojimo šventę, minima Dievui pašvęsto gyvenimo diena, tai yra vienuolių, kurie visiems krikščionims skirtą pašaukimą į šventumą stengiasi vykdyti intensyviau ir radikaliau, šiam tikslui skirdami visą savo gyvenimą.

Vienuolinis gyvenimas Bažnyčioje žinomas nuo pat pirmųjų jos amžių. Žinome, kad ir prieš krikščionybės pradžią, Šventojoje Žemėje gyveno atsiskyrėlių bendruomenės, atsidėjusios asketiškam gyvenimui, maldai ir Šv. Rašto studijoms. Tai patvirtina biblinė archeologija, ypač prieš keletą dešimtmečių atrasta vadinamosios Qumrano bendruomenės gyvenimo vieta. Taip pat ir Kristus, prieš pat savo viešos veiklos pradžią, keturiasdešimčiai dienų buvo pasitraukęs į dykumą melstis ir pasninkauti. Krikščionybės pradžioje pirmieji vienuoliai buvo atsiskyrėliai asketai. Vėliau vienuolystė įgavo labiau sunormintas formas. Dar vėliau, greta asketinių kontempliatyvių vienuolijų, atsirado veikliosios vienuolijos, Kristaus sekimo ir evangelinių klusnumo, neturto ir skaistumo dorybių vykdymą derinančios su krikščioniška socialine, karitatyvine ir švietėjiška veikla. Šiandien vyrų ir moterų vienuolių, priklausančių įvairiems ordinams ir kongregacijoms, visoje Bažnyčioje yra daugiau kaip milijonas. Vadinamosios popiežiaus teisių vienuolijos, tai yra tokios, kurios veikia plačiau negu vienoje vyskupijoje ar vienoje šalyje, šiuo metu turi daugiau kaip 800 tūkstančių narių. Kiti vienuoliai ir vienuolės priklauso mažesnėms kongregacijoms, kurias globoja vietiniai vyskupai.

Dievui pašvęsto gyvenimo arba vienuolių dienos į kasmetinių Bažnyčios švenčiamų minėjimų kalendorių įtraukos palyginti neseniai. Pirmoji pasaulinė vienuolių diena buvo minėta tik 1997 metais. Šios dienos kasmetinis minėjimas yra 1994 metais Vatikane vykusios vyskupų sinodo asamblėjos rezultatas. Viso katalikų pasaulio vyskupų atstovus į Sinodą popie˛ius buvo sukvietęs būtent tam, kad jie kartu apsvarstytų vienuolių misiją šiuolaikiniame pasaulyje. Vėliau, beveik dvejiems metams praėjus po Sinodo asamblėjos, 1996-aisiais popie˛ius Jonas Paulius II paskelbė apaštalinį paraginimą "Vita Consecrata" apie pašvęstąjį gyvenimą ir jo misiją Bažnyčioje ir pasaulyje. Tų pačių metų pabaigoje Popiežius pranešė apie įvedamą Dievui pašvęsto gyvenimo minėjimą ir nurodė, kad ši diena būtų kasmet minima vasario 2-ąją, kai Bažnyčia švenčia Kristaus paaukojimo šventykloje šventę.

Dievui Pašvęstojo gyvenimo dienos proga popiežius Benediktas XVI ketvirtadienio pavakare vadovaus Kristaus Paaukojimo šventės Mišioms šv. Petro bazilikoje. Dievui pašvęsto gyvenimo diena bus švenčiama ir Lietuvoje. Seserys ir broliai vienuoliai kviečia dėkoti už pašvęstojo gyvenimo dovaną ir švęsti kartu. (jm)