Pagalbos rytų Bažnyčioms organizacijų suvažiavimas
Sausio 23-27 dienomis Vatikane vyksta pagalbos rytų Bažnyčioms organizacijų asamblėja,
kurioje dalyvauja visos tos organizacijos, agentūros, institucijos, kurios teikia
pagalbą rytų Bažnyčioms pačiose įvairiausiose srityse: nuo projektų, parapijų ir kulto
pastatų statybų finansavimo iki stipendijų skyrimo, mokslo ir sveikatos apsaugos įstaigų
išlaikymo. Pagalbą rytų Bažnyčioms teikiančios organizacijos yra sukūrusios nuolatos
veikiantį komitetą, kuris instituciniu požiūriu yra integruotas į rytų Bažnyčių kongregaciją
Vatikane ir kuris rūpinasi veiklos koordinavimu bei du kartus metuose – sausio ir
birželio mėnesiais – vykstančių asamblėjų Vatikane organizavimu.
Minėto komiteto
generalinis sekretorius tėvas Leon Lemmens Vatikano Radijui pristatė dabartinės asamblėjos
pagrindines temas. Jos yra dvi. Viena, tai katalikų Bažnyčios ateitis Izraelyje ir
,antra, seminaristų, kunigų bei pasauliečių iš įvairių rytų Bažnyčių formacija, ypač
atkreipiant dėmesį į dviejų šalių - Rumunijos ir Eritrėjos - problemas.
Seminaristų
ir kunigų ugdymas bei formacija yra viena iš skubiausiai spręstinų užduočių, sakė
tėvas Lemmens, ir rytų Bažnyčių kongregacija deda daug pastangų, ieško fondų, stipendijų
ir kitokių galimybių šia kryptimi. Kitas didelis rūpestis yra statybos – tiek kulto
pastatų, tiek skirtų mokykloms bei sveikatos apsaugos įstaigoms. Didelis naujų patalpų
poreikis jaučiamas rytų Europoje, Afrikos valstybėse, Azijoje.
Materialinė
bazė reikalinga tam, kad rytų Bažnyčios tūrėtų galimybę užsiimti meilės artimui darbais
ir tokiu būdu padaryti Dievo meilę regima. Tačiau tėvas Lemmens pabrėžė, jog reikėtų
vengti supaprastinti turtingesnių Bažnyčių pagalbą rytų Bažnyčioms iki grynos materialinės
pagalbos viena kryptimi. Juk turtingesnių šalių krikščionys savo parama parodo gražų
solidarumą, neabejingumą ir suvokimą, jog krikščionys yra vienos šeimos nariai. Be
to rytų Bažnyčių krikščionys savo ruožtu irgi gali daug ko duoti, mat jie yra turtingos
dvasingumo, liturginės, teologinės tradicijos paveldėtojai ir perėmėjai.
Galbūt
tokie mainai, kuriuose kiekvienas kažką duoda ir kažką gauna, pasak tėvo Lemmens,
yra pats didžiausias tikslas. Juk ir pati Evangelija moko atvirumo, universalumo,
solidarumo dvasios. Krikščioniui nedera apsiriboti sienomis, kokios jos bebūtų – valstybės,
kultūros, nuosavų interesų ar juolab abejingumo. (rk)