Jau įpusėjo sausio 18 prasidėjusi maldos už krikščionių vienybę savaitė. Jos tema
pasirinkti Evangelijoje pagal Matą užrašyti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus žodžiai:
„Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“. Iki sausio 25 dienos
visų konfesijų krikščionys kviečiami ypatingai melstis už pilną ir regimą visų Kristaus
sekėjų vienybę, organizuojama daugybė ekumeninių maldos ir apmąstymų susitikimų, iš
kurių jau ne vieną jau pristatėme ankstesnėse laidose.
Kitas toks ekumeninis
susitikimas tarp Suomijos ir Švedijos liuteronų bei katalikų vyko sausio 20 dieną
šventosios Brigitos bažnyčioje Romoje. Katalikams atstovavo Helsinkio katalikų vyskupas
Jozef Wrobel, Suomijos ir Švedijos katalikų tikintieji, o liuteronams – Espoo liuteronų
vyskupijos vyskupas Mikko Heikka, Švedijos ir Suomijos liuteronai tikintieji, prie
jų prisidėjo Suomijos globėjo šventojo Henriko minėjimo dienos proga į Romą atvykusi
Suomijos liuteronų delegacija, praėjusį ketvirtadienį privačioje audiencijoje susitikusi
su popiežiumi Benediktu XVI. Katalikų ir liuteronų tikintieji surengė bendras ekumenines
pamaldas, kurioms buvo pakviestas vadovauti kardinolas Walter Kasper, Popiežiškosios
krikščionių vienybės tarybos pirmininkas.
Kardinolas Kasper prisiminė Šventosios
Brigitos, kuriai dedikuotoje bažnyčioje vyko pamaldos, asmenį ir gyvenimą. Ji buvo
14 amžiuje Švedijoje gyvenusi mistikė. Po 20 metų santuokinio gyvenimo, kurių metu
ji pagimdė 8 vaikus, mirus vyrui ji pasiryžo priimti vienuolinį gyvenimo būdą ir atkeliavo
į Romą, kur, nors būdama kilusi iš kilmingos ir turtingos šeimos, gyveno atgaila ir
neturtu pažymėtą gyvenimą. Tuo metu Bažnyčia išgyveno sudėtingus laikus, popiežius
rezidavo dabartinės pietų Prancūzijos mieste Avignone ir šventoji Brigita visomis
savo išgalėmis stengėsi prisidėti prie jo grįžimo į Romą, vadovaudamasi būtent Bažnyčios
vienybės motyvu. Nors ji pati nesulaukė tos akimirkos, o jos darbus pratęsė Šventoji
Katarina iš Sienos, bet savo vienybės siekiu šventoji Brigita neabejotinai išlieka
pavyzdžiu ir pranašiška liudytoja mūsų laikams.
Kardinolas Kasper taipogi paminėjo,
jog katalikus su liuteronais vienija tikėjimas į Jėzų Kristų, vienas krikštas ir bendra
malda. Jis pabrėžė ypatingą 1999 metų katalikų bei liuteronų bendros deklaracijos
dėl išteisinimo doktrinos svarbą ir pasidžiaugė, jog šiais metais Pasaulinė metodistų
federacija taipogi ketina pasirašyti minėtą deklaracija. Tai yra vilties ženklai,
leidžiantys manyti, jog daug praeities nuoskaudų ir nusistatymų yra peržengti ir tikėtis,
jog likusias kliūtis vienybei irgi galima įveikti.
Nuo sausio 22 dienos Italijos
pietų mieste Baryje prasidės dar vienas ekumeninis susitikimas, kurį organizuoja „Jėzaus
bendruomenė“. Ši bendruomenė priklauso paskutiniaisiais dešimtmečiais sužydėjusiam
katalikiškam charizmatinio atsinaujinimo sąjūdžiui ir minėtu ekumeniniu renginiu siekia
atsiliepti į popiežiaus Benedikto XVI kvietimą ne tik gerais norais, bet ir konkrečiais
veiksmais gilinti krikščionių savitarpio supratimą bei vienybę.
Ekumenizmo
kontekste pats Bario miestas turi didelę istorinę-simbolinę reikšmę, mat jame yra
šventojo Mikalojaus kapas. Šis trečiojo ir ketvirtojo amžių sandūroje Mažojoje Azijoje
gyvenęs šventasis buvo ypatingai gerbiamas visoje Bizantijos imperijoje, o nuo 11
amžiaus, kada jo palaikai, siekiant apsaugoti juos nuo turkų mahometonų išpuolių buvo
atgabenti į Barį, jo kultas išplito ir dabartinėje vakarų Europoje. Tad Bario miestas
yra simbolinis tiltas tarp vakarų ir rytų, tradicinė katalikų ir ortodoksų piligrimų
susitikimo vieta. 1098 metais šiame mieste vyko graikų ir lotynų vyskupų sinodas.
„Jėzaus
bendruomenės“ surengtame ekumeniniame susitikime dalyvauja episkopalų, graikų ir lotynų
apeigų katalikų atstovai. (rk)