Popiežius paskyrė naują nuncijų Izraelyje ir apaštališkąjį delegatą Palestinoje.

Šeštadienį popiežius Benediktas XVI paskyrė naują apaštališkąjį nuncijų Izraelyje ir Kipre bei apaštališkąjį delegatą Jeruzalėje ir Palestinoje. Nuo dabar šias pareigas eis lig šiol nunciatūrai Maniloje vadovavęs arkivyskupas Antonio Franco.

Šv. Sosto ir Izraelio valstybės diplomatiniai santykiai buvo užmegzti palyginti neseniai, tik 1993 metų gruodžio 30 dieną pasirašius vadinamąjį Pagrindinį susitarimą. Prieš tai popiežiaus atstovai irgi reziduodavo Šventojo Žemėje, tačiau ne nuncijų, bet apaštališkųjų delegatų statusu. Tarp nuncijaus ir apaštališkojo delegato skirtumas tas, kad pirmasis, tai yra apaštališkasis delegatas, atstovauja popiežiui vietos Bažnyčioje, tarp vietos katalikų, tuo tarpu nuncijus eina dvigubą misiją – ir popiežiaus atstovo vietinėje Bažnyčioje, ir diplomatinio atstovo prie šalies vyriausybės. Izraelio valstybė, kaip žinoma, susikūrė 1948 metais. Izraelio visuomenės susikūrė iš žydų migrantų, arba sąlyginai – repatriantų, kurie, paskatinti sionizmo idėjos, devynioliktojo amžiaus pabaigoje ir dvidešimtame keliavo į Turkijos Osmanų imperijos valdytą Palestiną, po Pirmojo pasaulinio karo tapusią britų protektoratu. Žydų grįžimas į istorinę tėvynę greit susidūrė su vietinių Palestinos gyventojų arabų priešiškumu. Šis konfliktas nebaigtas dar ir šiandien. Šv. Sostas, pripažindamas Izraelį, pripažįsta ir palestiniečių teisę į savo valstybę. Apie tai liudija prie Šv. Sosto akredituotas palestiniečių diplomatinis atstovas, kuris nors ir neturi ambasadoriaus rango, kol nėra Palestinos valstybės, tačiau yra pripažįstamas teisėtos palestiniečių valdžios atstovu. (jm)