Katalikų Bažnyčios santykiai su kitomis krikščioniškomis konfesijomis

Tęsiasi maldos už krikščionių vienybę savaitė. Vatikano Radijo korespondentas apie katalikų Bažnyčios santykius su kitomis krikščioniškomis konfesijomis kalbėjosi su Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos atstovais.

Popiežiškojo Grigaliaus universiteto profesorius Matthias Turk, atsakingas už santykius su liuteronais, pasakojo, jog 2005 metais buvo užbaigta 4 katalikų ir liuteronų dialogo fazė. Jos metu buvo nagrinėjama Bažnyčios apaštališkumo tema, mat per apaštalus ir jų įpėdinius evangelinė bendruomenė tapo apaštaline bendruomene. Tikimasi, kad jau 2006 metų antroje pusėje bus parengta galutinė dokumento, apibrėžiančio galimas sutarimo šiuo klausimu tarp liuteronų ir protestantų ribas, redakcija. 1999 metais katalikai ir liuteronai jau pasiekė svarbų sutarimą išteisinimo doktrinos klausimu ir pasirašė bendrą deklaraciją.

Santykiai tarp katalikų ir liuteronų neapsiriboja teologiniu aspektu. Per pastaruosius metus buvo surengta daug bendrų maldos bei liturginių susitikimų, dirbama siekiant bendrų tikslų. Liuteronų delegacija dalyvavo Jono Pauliaus II laidotuvėse ir jo įpėdinio Benedikto XVI inauguracijos Mišiose. Popiežius Benediktas XVI netrukus po išrinkimo privačioje audiencijoje susitiko su pasaulinės liuteronų federacijos pirmininku vyskupu Mark Hanson, taip parodydamas didelį savo dėmesį katalikų ir liuteronų santykiams. Tuosyk Šventasis Tėvas vykstantį dialogą įvertino kaip produktyvų ir daug žadantį, o minėtą bendrą deklaraciją dėl išteisinimo doktrinos – kertiniu to dialogo akmeniu.

Tad, pasak profesoriaus Turk, žvelgiant į visumą nebegalima teigti, jog santykiai tarp katalikų ir liuteronų tebėra „ledynmečio epochoje“, nors paskiruose regionuose ar bendruomenėse kartais tebėra nemažai įtampų ir abipusio nepasitikėjimo.

Kitas Vatikano Radijo kalbintas pašnekovas, prelatas John Radano, trumpai papasakojo apie katalikų Bažnyčios santykius su pasauline reformuotų Bažnyčių sąjunga ir su Bažnyčių ekumeninės tarybos „Tikėjimo ir konstitucijos“ departamentu.

Reformuotos Bažnyčios, kaip ir liuteronų, yra pagimdytos Reformos sąjūdžio XVI amžiuje. Bet jei liuteronai liko arčiau Martino Liuterio doktrinos, reformuotos Bažnyčios daugiau įkvėpimo sėmėsi iš kito žymaus reformuotojo ir Liuterio amžininko Jono Kalvino. Šiuo metu reformuotų Bažnyčių sąjunga, 1875 metais subūrusi 21 Bažnyčią, vienija 215 narių visame pasaulyje ir 75 milijonus tikinčiųjų.

Prelatas Radano paminėjo, jog visai neseniai baigėsi trečioji nuo Vatikano II Susirinkimo prasidėjusio dialogo su reformuotomis Bažnyčiomis faze. Jis pasidžiaugė, jog prieš dešimt dienų pirmą kartą su oficialiu vizitu Vatikane lankėsi pasaulinės reformuotų Bažnyčių sąjungos delegacija ir jos pirmininkas. Tai parodė abiejų pusių valią toliau tęsti dialogą ir rasti bendrų Dievo Karalystės liudijimo būdų. Reformuotas Bažnyčias ir katalikų Bažnyčią ypatingai vienija bendras rūpestis teisingumo problemomis pasaulyje.

Bažnyčių ekumeninė taryba vienija virš 300 skaitlingiausių pasaulio krikščioniškų Bažnyčių, išskyrus katalikų Bažnyčią. Šios organizacijos tikslas yra krikščionių vienybė ir ji katalikų Bažnyčiai yra svarbus dialogo dalyvis. Bažnyčių ekumeninės tarybos „Tikėjimo ir konstitucijos“ departamentas rūpinasi krikščionių vienybe vystant doktrininį dialogą. Katalikų Bažnyčia su šiuo departamentu bendradarbiauja gilinant ekleziologiją, t.y. doktriną apie Bažnyčios prigimtį ir tikslą. Prelatas Rodano išreiškė viltį, jog ateityje pavyks suformuluoti bendrus principus diskutuojamomis temomis. (rk)