Sekmadienio vidudienio malda

Sekmadienio vidudienio maldai į Šv. Petro aikštę susirinkusiems maldininkams popiežius Benediktas XVI kalbėjo apie neseniai prasidėjusį eilinį liturginių metų laikotarpį, o taip pat trumpai komentavo sekmadienio Mišiose skaitytą Evangelijos ištrauką.

Prieš savaitę minėta Viešpaties Krikšto švente prasidėjo eilinis liturginių metų laikotarpis. Šio laikotarpio grožis glūdi tame, jog esame kviečiami taip gyventi savo kasdienį gyvenimą, kad jis būtų į šventumą vedanti kelionė, kad būtų tikėjimo ir bičiulystės su Jėzumi kelionė, su nuolat vis iš naujo atrandamu Mokytoju ir Viešpačiu, kuris yra žmogaus Kelias, Tiesa ir Gyvenimas. Apie tai šio sekmadienio liturgijoje liudija evangelistas Jonas, kalbėdamas apie būsimų apaštalų pirmąjį susitikimą su Jėzumi. Jie buvo Jono Krikštytojo mokiniai ir būtent Jonas juos nukreipė pas Jėzų, po jo krikšto Jordane tartais žodžiais: „Štai Dievo Avinėlis“. Du Jono mokiniai tapo Jėzaus sekėjais. „Viešpatie, kur gyveni?“ – klausė jiedu. „Ateikite ir pamatysite“- atsakė Jėzus ir pasikvietė juodu pas save į namus. Juos taip paveikė pažintis su Jėzumi, jog vienas jų, Andriejus, greit nuskubėjo pranešti savo broliui Simonui: „Radome Mesiją!“.

Štai,- sakė popiežius sekmadienį,- du ypatingi žodžiai: „ieškoti“ ir „rasti“. Šie du ˛od˛iai, paimti iš sekmadienio Evangelijos, terodo mums kelią per visus naujus metus, kad jie būtų dvasinės kelionės su Jėzumi metai, kupini ieškojimo ir suradimo džiaugsmo. Jei mes jį surandame, sekame, pažįstame, mylime visu protu ir visa širdimi – jis mums dovanoja tikrą džiaugsmą. Krikščionis turi būti Kristaus mokinys ir daugiau nieko nereikia. Bičiulystė su Mokytoju dovanoja sielos ramybę net ir tamsiu sunkiausių bandymų metu. Kai žmogus patenka į tikėjimo naktį, kai negirdi ir nemato Dievo buvimo, Kristaus bičiulystė mums garantuoja, kad nieks negali mūsų atskirti nuo Dievo meilės.

Ieškoti ir surasti Kristų, neišsenkančią tiesos ir meilės versmę. Dievo Žodis, metų pradžioje, mus vėl ragina eiti nesibaigiančiu tikėjimo keliu. „Viešpatie, kur gyveni?“, - ir mes klausiame Jėzų, o jis ir mums atsako: „Ateikite ir pamatysite“. Tikėjimui reikia ieškojimo. Reikia vis naujo atradimo. Kristus yra tas pats vakar, šiandien ir visados, tačiau mes, pasaulis, istorija – niekad nesame tokie patys. Ir jis ateina pas mus ir dovanoja mums savo artumą, savo gyvybės pilnatvę. Prašykime Mergelės Marijos, kad padėtų mums sekti Jėzų, kasdien ragauti jo atradimo džiaugsmo, vis labiau gilintis į jo slėpinį.

* * *

Kartu su Šv. Petro aikštėje buvusiais maldininkais sukalbėjęs vidudienio maldą, popiežius Benediktas XVI dar priminė šį sekmadienį minėtą Pasaulinę migrantų dienų. Migracija,- sakė Šv. Tėvas,- tai dabartiniame pasaulyje labai paplitęs reiškinys, tai dabartinių laikų ženklas. Šiandien kasdien susiduriame su įvairiomis migracijos formomis: su savanoriška ir priverstine, su legalia ir nelegalia migracija, su migracija dėl darbo arba dėl mokslų. Jei, viena vertus, migracijos reiškinys ugdo pagarbą kultūrinei ir etninei įvairovei, tai, antra vertus, puikiai žinome ir apie didžiulius migrantų priėmimo ir integracijos sunkumus. Bažnyčia ragina matyti šio dabartinių laikų ženklo pozityvias puses, ragina nugalėti visas diskriminacijos, neapykantos ir neteisingumo formas, nes kiekvienas žmogus yra sukurtas pagal Dievo paveikslą. (jm)