Popiežius Benediktas XVI priėmė septynis Kongo demokratinės Respublikos vyskupus

Pirmadienį Vatikane prasidėjo Kongo demokratinės Respublikos vyskupų vizitai “ad Limina”. Pirmieji Popiežiaus priimti vyskupai buvo sostinės Kinšasos arkivyskupas, trys sostinės augziliarai ir trijų Kinšasos sufraganijų vyskupai. Iš viso maždaug 40 Kongo vyskupų vizitai tęsis keturias savaites iki vasario 14-tos dienos. Jų apsilankymas pas popiežių ir susitikimai su Romos kurijos dikasterijų vadovais vyks dvejomis fazėmis. Iki sausio pabaigos Vatikane lankysis Kinšasos, Kanagos ir Mbandakos metropolijų ganytojai. Nuo vasario 1-sios vizitus pradės antroji Kongo demokratinės Respublikos vyskupų grupė, atstovaujanti Kisanganio, Bukavu ir Lubumbašio regionams.

Kinšasos Kongo vyskupai šiam “ad Limina” vizitui buvo pasirengę dar 2005 metų balandžio mėnesį, tačiau mirus popiežiui Jonui Pauliui II buvo priversti kelionę atidėti. Vyskupai atvyko į Romą dabar, kai jų tėvynėje vis labiau tvirtėja viltis, jog bus galima sutaikinti šalį po pastarąjį dešimtmetį trukusių karų, kurie gerokai paveikė taip pat krašto katalikų Bažnyčios gyvenimą. Šiuo metu šalies visuomenės dėmesys yra skirtas būsimiems parlamento ir prezidento rinkimams tikintis, kad jie bus laisvi ir demokratiški bei padės išspręsti gilias skurdo problemas, nuo kurių kenčia dauguma gyventojų.

Kongo demokratinė Respublika yra minima tarp didžiųjų Afrikos žemyno krikščioniškų šalių. Kongo demokratinė Respublika, dažnai vadinama Kinšasos Kongu, kad būtų galima ją skirti nuo kaimyninės Kongo respublikos, ir kuri dar neseniai vadinosi Zairu, patyrė du pagrindinius evangelizavimo laikotarpius. Pirmasis sutapo su 1483 metais, kai Diego Cao “atrado” Kongo upės žiotis, o antrasis su Berlyno konferencija, vykusia 1885 metais. Šios datos liudija, jog Kongo demokratinės Respublikos Bažnyčia drauge yra ir sena, ir jauna, bet virš visko kompleksinė – per pastaruosius 5 dešimtmečius išgyvenusi Nepriklausomybės kovas, tris dešimtmečius trukusią prezidento Mobutu diktatūrą, o po to, iki šiol tebededant pastangas sukurti demokratines, laisvai išrinktas institucijas. Be sudėtingų istorijos vingių, nemažiau sudėtingi yra etniniai kultūriniai santykiai šalyje, kurios gyventojai vartoja 250 kalbų bei krašto politinė situacija, kurioje gal labiau dėl valdžios negu dėl žmonių gerovės grumiasi per 200 politinių organizacijų.

Sostinės arkivyskupas, kardinolas Frederic Etsou-Nzabi-Bamungwabi, kurį popiežius Benediktas XVI-sis priėmė pirmadienio rytą, Vatikano radijui užtikrino, kad Kongo demokratinės Respublikos Bažnyčia viltingai žvelgia į savo krašto ateitį. Tiek gyventojai, tiek vyskupai jaučia reikalą žadinti vertybes, kurios buvo apleistos valdant ankstesniam, korupcijai pasidavusiam režimui. Todėl šiuo metu Bažnyčios sielovadinis prioritetas yra išvengti, kad materialinė krizė, kurią sukėlė nužmoginantis skurdas, nepavirstų įvairialype moraline krize, kurią paskui būtų sunkų šalinti. Užtardami gyventojus, prašančius žmogiškojo orumo ir demokratijos, siekiamame doresnės visuomenės sukūrimo, arba bent tokios, kurioje paprastų dorybių praktikavimas nereikalautų herojiškų žygdarbiu. Kinšasos Konge sielovadinės veiklos socialinė dimensija yra paremta evangelizacinei veiklai būdingomis sritimis: Gerosios naujienos skelbimu, katekizavimu, sakramentų teikimu, tikinčios bendruomenės ugdymu. Šios sielovadinės veiklos vaisiai akivaizdūs – mūsų bažnytinės bendruomenės yra dinamiškos ir augančios, į kunigystės ir vienuolinio gyvenimo pašaukimus atsiliepiama skaitlingai, pasauliečiai veiksmingai darbuojasi įvairiose evangelizavimo srityse, - pažymėjo Kongo demokratinės Respublikos sostinės arkivyskupas, kardinolas Frederic Etsou-Nzabi-Bamungwabi. (sk)