Popiežius Benediktas XVI priėmė septynis Kongo demokratinės Respublikos vyskupus
Pirmadienį Vatikane prasidėjo Kongo demokratinės Respublikos vyskupų vizitai “ad Limina”.
Pirmieji Popiežiaus priimti vyskupai buvo sostinės Kinšasos arkivyskupas, trys sostinės
augziliarai ir trijų Kinšasos sufraganijų vyskupai. Iš viso maždaug 40 Kongo vyskupų
vizitai tęsis keturias savaites iki vasario 14-tos dienos. Jų apsilankymas pas popiežių
ir susitikimai su Romos kurijos dikasterijų vadovais vyks dvejomis fazėmis. Iki sausio
pabaigos Vatikane lankysis Kinšasos, Kanagos ir Mbandakos metropolijų ganytojai. Nuo
vasario 1-sios vizitus pradės antroji Kongo demokratinės Respublikos vyskupų grupė,
atstovaujanti Kisanganio, Bukavu ir Lubumbašio regionams.
Kinšasos Kongo vyskupai
šiam “ad Limina” vizitui buvo pasirengę dar 2005 metų balandžio mėnesį, tačiau mirus
popiežiui Jonui Pauliui II buvo priversti kelionę atidėti. Vyskupai atvyko į Romą
dabar, kai jų tėvynėje vis labiau tvirtėja viltis, jog bus galima sutaikinti šalį
po pastarąjį dešimtmetį trukusių karų, kurie gerokai paveikė taip pat krašto katalikų
Bažnyčios gyvenimą. Šiuo metu šalies visuomenės dėmesys yra skirtas būsimiems parlamento
ir prezidento rinkimams tikintis, kad jie bus laisvi ir demokratiški bei padės išspręsti
gilias skurdo problemas, nuo kurių kenčia dauguma gyventojų.
Kongo demokratinė
Respublika yra minima tarp didžiųjų Afrikos žemyno krikščioniškų šalių. Kongo demokratinė
Respublika, dažnai vadinama Kinšasos Kongu, kad būtų galima ją skirti nuo kaimyninės
Kongo respublikos, ir kuri dar neseniai vadinosi Zairu, patyrė du pagrindinius evangelizavimo
laikotarpius. Pirmasis sutapo su 1483 metais, kai Diego Cao “atrado” Kongo upės žiotis,
o antrasis su Berlyno konferencija, vykusia 1885 metais. Šios datos liudija, jog Kongo
demokratinės Respublikos Bažnyčia drauge yra ir sena, ir jauna, bet virš visko kompleksinė
– per pastaruosius 5 dešimtmečius išgyvenusi Nepriklausomybės kovas, tris dešimtmečius
trukusią prezidento Mobutu diktatūrą, o po to, iki šiol tebededant pastangas sukurti
demokratines, laisvai išrinktas institucijas. Be sudėtingų istorijos vingių, nemažiau
sudėtingi yra etniniai kultūriniai santykiai šalyje, kurios gyventojai vartoja 250
kalbų bei krašto politinė situacija, kurioje gal labiau dėl valdžios negu dėl žmonių
gerovės grumiasi per 200 politinių organizacijų.
Sostinės arkivyskupas, kardinolas
Frederic Etsou-Nzabi-Bamungwabi, kurį popiežius Benediktas XVI-sis priėmė pirmadienio
rytą, Vatikano radijui užtikrino, kad Kongo demokratinės Respublikos Bažnyčia viltingai
žvelgia į savo krašto ateitį. Tiek gyventojai, tiek vyskupai jaučia reikalą žadinti
vertybes, kurios buvo apleistos valdant ankstesniam, korupcijai pasidavusiam režimui.
Todėl šiuo metu Bažnyčios sielovadinis prioritetas yra išvengti, kad materialinė krizė,
kurią sukėlė nužmoginantis skurdas, nepavirstų įvairialype moraline krize, kurią paskui
būtų sunkų šalinti. Užtardami gyventojus, prašančius žmogiškojo orumo ir demokratijos,
siekiamame doresnės visuomenės sukūrimo, arba bent tokios, kurioje paprastų dorybių
praktikavimas nereikalautų herojiškų žygdarbiu. Kinšasos Konge sielovadinės veiklos
socialinė dimensija yra paremta evangelizacinei veiklai būdingomis sritimis: Gerosios
naujienos skelbimu, katekizavimu, sakramentų teikimu, tikinčios bendruomenės ugdymu.
Šios sielovadinės veiklos vaisiai akivaizdūs – mūsų bažnytinės bendruomenės yra dinamiškos
ir augančios, į kunigystės ir vienuolinio gyvenimo pašaukimus atsiliepiama skaitlingai,
pasauliečiai veiksmingai darbuojasi įvairiose evangelizavimo srityse, - pažymėjo Kongo
demokratinės Respublikos sostinės arkivyskupas, kardinolas Frederic Etsou-Nzabi-Bamungwabi.
(sk)