Popiežius susitiko su neokatechumenų bendruomenių nariais

Ketvirtadieni Vatikane, Pauliaus VI salėje, popiežius Benediktas XVI susitiko su 10 000 neokatechumenų bendruomenių narių. Beje, praėjusių metų lapkričio mėnesį popiežius jau buvo susitikęs su neokatechumenų judėjimo pradininkais, Kiko Arguello ir Carmen Hernandez, kurie šeštojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pabaigoje varginguose Madrido kvartaluose subūrė pirmąsias bendruomenes.

Šiandien šis judėjimas skaičiuoja per 20 000 bendruomenių 10 000 parapijų ir 900 vyskupijų visame pasaulyje. Toks greitas judėjimo augimas rodo, jog jo nariai iš tiesų atrado naują ir veiksmingą būdą skelbti Evangeliją mūsų konkretaus istorinio laikotarpio iššūkių kontekste. Nors ir naujas, šis būdas remiasi visą laiką išliekančiais krikščionybės pamatais – Dievo Žodžio skaitymu, liturgijos šventimu ir bendruomeniniu gyvenimu. Neokatechumenai stengiasi kitiems padėti ir patys žengti atsivertimo keliu. Ne atsitiktinai pilnas judėjimo pavadinimas yra „Neokatechumeninis Kelias“. Ypatingą vaidmenį šiame naujajame dvasingume turi krikšto ir pasiruošimo krikštui svarbos atskleidimas ne tik prieš patį krikšto aktą, bet ir po jo. Tik iš tiesu subrendęs ir sąmoningas krikščionis gali atsilaikyti prieš šiandieninį sekuliarizacijos spaudimą.

„Neokatechumeninio Kelio“ judėjimas ir jo vaisingai sėjama evangelizacijos sėkla greitai buvo pastebėtas kunigų ir vyskupų, kurie judėjimui suteikė visokeriopą paramą. Naujoms bendruomenėms greitai augant atsirado atitinkamai suformuotų kunigų poreikis. Šiame kontekste atsirado vadinamosios „Redemptoris Mater“ seminarijos, kurių šiuo metu yra 63. 3000 esamų ir buvusių jų auklėtinių dalyvavo ketvirtadienio susitikime su popiežiumi.

Ypatingą paramą parodė ir padrąsinimą judėjimui išreiškė aukščiausi Bažnyčios hierarchai. 1974 metų gegužės mėnesį vykusioje audiencijoje popiežius Paulius VI kreipėsi į dar visai neseniai susikūrusios bendruomenės narius: „Kiek džiaugsmo ir kiek vilties jūs teikiate savo buvimu ir savo darbais“! Vėliau jis dar ne kartą įvairiomis progomis susitiko su neokatechumenais. Tokią pat šiltą ir nuolatinę paramą rodė ir Dievo tarnas Jonas Paulius II, asmeniškai susipažinęs su judėjimo pradininkais ir 1990 metais oficialiu laišku pripažinęs „Neokatechumeninį Kelią“ sektinu katalikiškos formacijos pavyzdžiu. Popiežius Benediktas XVI taip pat gerai susipažinęs su šiuo judėjimu. Dar dirbdamas profesoriumi Tiubingene jis daug kartų susitiko su neokatechumenų judėjimo vadovais ir nariais. Užimdamas Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefekto pareigas ir 2002 metais vadovaudamas „Neokatechumeninio Kelio“ statuto doktrininio turinio peržiūrai, Šventasis Tėvas teigiamai jį įvertino ir be išimčių patvirtino.

Tad nenuostabu, kad ketvirtadienį neokatechumenams sakytoje kalboje popiežius Benediktas XVI juos iš širdies pasveikino. Jis priminė evangelizacinį ir misionierišką judėjimo pobūdį, kuriame ypatinga vietą užima šeima. Kreipdamasis būtent į šeimas, Šventasis Tėvas jas padrąsino savo misionieriškoje veikloje nepabūgti prisiimti Kryžiaus ir užtikrino, jog nepaliaujama malda, dalyvavimas liturginiame gyvenime, vienybė su visuotine Bažnyčia suteiks reikiamų jėgų.

Šventasis Tėvas taipogi palaimino 200 neokatechumenų šeimų, kurios viską palikusios ir su nedideliais ištekliais, pasikliaudamos Apvaizda, leisis į misijas Europoje bandydamos atgaivinti su Bažnyčia ryšį praradusių ar dvasiškai sužeistų žmonių tikėjimą Vokietijoje, Prancūzijoje ir Olandijoje. (rk)