Viešpaties krikšto iškilmė ir vidudienio malda sekmadienį

Sekmadienį Bažnyčioje buvo minima Kristaus krikšto iškilmė. Šia proga popiežius Benediktas XVI aukojo Šventąsias Mišias Siksto koplyčioje, o jų metu suteikė krikšto sakramentą 10-čiai kūdikių, taip pratęsdamas jo pirmtakui Jonui Pauliui II brangią tradiciją – Kristaus krikšto iškilmės metu asmeniškai pakrikštyti keletą vaikų.

Homilijos metu, kreipdamasis į kūdikių tėvus, krikštatėvius ir krikštamotes, Šventasis Tėvas klausė: kokia yra krikšto prasmė, ko viliamės krikštydami vaikus? Atsakymas jau yra duotas pačiose krikšto apeigose – laukiame ir viliamės amžinojo gyvenimo savo vaikams, tikro gyvenimo. Mes patys nesame pajėgūs tokį gyvenimą jiems duoti, mums ateitis yra nepermatoma, todėl turime prašyti Viešpaties amžinojo gyvenimo dovanos. Ir Dievas dovanoja šią dovaną. Galime išryškinti du šio dovanojimo žingsnius, sakė popiežius.

Pirma, krikštu vaikas yra įtraukiamas į Dievo šeimą, į draugų būrį. Dievo šeimoje yra saugomi amžinojo gyvenimo žodžiai ir pažadas, joje vaikas ras paramą, gaires teisingiems pasirinkimams, paguodą ir Dievo meilę netgi tamsią mirties akimirką. Nė vienas iš mūsų nežino, kas atsitiks artimiausiais metais ar dešimtmečiais Europoje, pasaulyje, tačiau galime būti tikri, - tvirtai teigė Šventasis Tėvas, - kad Dievo šeima yra amžina ir tas, kuris jai priklauso niekad neliks vienas, nes jis turi To, kuris įveikė mirtį ir yra Gyvenimas, draugystę. Štai kas yra krikšto sakramentas – draugystės su Kristumi, gyvenimo davėju, pradžia. Taigi, tai paties amžinojo gyvenimo pradžia.

Antra, krikštas, kuris yra gyvenimo ir Kristaus draugystės dovana, turi būti suvoktas ir išgyvenamas vaikui suaugus. Draugystė su Kristumi apima „taip“ tam, kas dera šiai draugystei ir „ne“ tam, kas jai kenkia. „Ne“ pagundoms, nuodėmei ir velniui; „ne“ melagingiems gyvenimo pažadams ir meilei. „Taip“ gyvajam Dievui, kosmoso Kūrėjui; „taip“ Kristui, kuris duoda gyvenimą ir mums nurodo kuriuo keliu eiti; „taip“ vienybei su Bažnyčia, per kuria Kristus ir Dievas dalyvauja mūsų gyvenimuose.

Baigdamas pamokslą Šventasis Tėvas paragino Šventųjų Mišių ir krikšto apeigų dalyvius dėkoti Dievui, kuris nepasislėpė, tačiau, priešingai, mums atvėrė dangaus vartus, juos parodė ir pats mums vadovauja, taip pat melstis, kad mūsų vaikai tūrėtų tikrą ir amžiną gyvenimą.

Tuoj po Šventųjų Mišių Siksto koplyčioje sekusioje sekmadienio vidudienio maldoje popiežius Benediktas XVI susitiko su tikinčiaisiais šv. Petro aikštėje. Užsimindamas apie anksčiau ryte aukotas Mišias ir kūdikių krikštą, Šventasis Tėvas susirinkusiems maldininkams priminė, kad krikštas yra draugystės su Kristumi pradžia ir todėl - gimimas naujam gyvenimui Kristuje. Popiežius dar kartą pabrėžė, kad vėliau, kūdikiams užaugus ir subrendus, ši draugystė turės būti sąmoningai, laisvai ir atsakingai priimta.

Popiežius taipogi kalbėjo apie paties Kristaus krikšto Jordano upėje prasmę. Jono Krikštytojo teikiamas krikštas simbolizavo atgailą, širdies ir gyvenimo išgryninimą. Kristus krikštui vandeniu suteikė kitą prasmę – tai Šventosios Dvasios galia gimimo naujam gyvenimui pradžia.

Po vidudienio „Viešpaties Angelo“ maldos Šventasis Tėvas prancūzų, anglų, vokiečių, ispanų, lenkų ir italų kalbomis pasveikino šv. Petro aikštėje esančius piligrimus ir palinkėjo visiems gero sekmadienio. (rk)