Popiežiaus naujametinis susitikimas su ambasadoriais

Pirmadienio rytą įvyko tradicinis naujametinis popiežiaus Benedikto XVI-ojo susitikimas su Vatikane akredituoto diplomatinio korpuso nariais. Dalyvavo visi Romoje gyvenantys ambasadoriai prie Šv. Sosto ir dauguma svetur reziduojančių, bet Vatikane akredituotų ambasadorių. Šiuo metu Šv. Sostas palaiko ambasadų lygio diplomatinius santykius su 174 pasaulio valstybėmis bei specialiųjų misijų rango diplomatinius santykius su Rusija ir Palestinos savivalda. Kartu su valstybių ambasadoriais Šv. Tėvo audiencijoje taip pat dalyvavo prie Šv. Sosto akredituoti Suverenaus Maltos Riterių Ordino ir Europos Sąjungos ambasadoriai. Popiežiaus audiencijoje, drauge su daugelio valstybių ambasadoriais dalyvavo taip pa t Lietuvos Respublikos ambasadorius prie Šv. Sosto Algirdas Saudargas.


Popiežių Benediktą XVI visų ambasadorių vardu pasveikino Vatikane akredituoto diplomatinio korpuso dekanas, San Marino ambasadorius Giovanni Galassi. Atsakydamas į ambasadoriaus sveikinimus kalbą pasakė ir Popiežius.

Savo kalboje ambasadoriams Popiežius apžvelgė Šv. Sosto ir Bažnyčios bei pasaulio valstybių bendrą misiją siekti pasaulio taikos. Bažnyčia netrokšta kito kaip skelbti Kristaus naujieną, Kristaus, kuris sulig apaštalo Pauliaus žodžiais efeziečiams, atėjo skelbti taiką visiems – tiek toli, tiek arti esantiesiems. Taip pat valstybės savo diplomatine veikla yra užsibrėžusios tikslą siekti draugiškų tarptautinių santykių, kaip tai numato diplomatinius santykius reglamentuojanti Vienos konvencija. O tai yra pagrindas, ant kurio galima plėtoti tikrąją taiką, -kalbėjo šv. Tėvas.

Popiežius Benediktas XVI diplomatams priminė savo žinios Pasaulinei Taikos dienai temą “Tiesoje - taika”. Jūsų, kaip diplomatų, patirtis patvirtina, jog tarptautiniuose santykiuose tiesos ieškojimas verčia skirti skirtumus net tada kai jie vos atskiriami, prisilaikyti reikalavimų ir gerbti ribas, kurių nevalia peržengti, siekiant užtikrinti dalyvių teisėtus interesus. Tiesos ieškojimas taip pat verčia pripažinti ir gerbti tai, kas bendra žmonių, tautų ir kultūrų paveldui. Kai šie atskiriantys ir papildantys aspektai – t.y. skirtumai lygybėje – yra žinomi ir pripažinti, tada problemos gali būti išsprendžiamos ir nesutarimai išaiškinti prisilaikant teisingumo ir tampa galimi gilūs ir pastovūs susitarimai. O jei viena iš problemų lieka neatpažinta, arba jeigu jai neskiriamas deramas dėmesys, tada pildosi nesupratimai, sankirčiai, smurto ir prievartos pagunda. Toks aptarimas, - sakė Šventasis Tėvas, puikiausiai tinka tam pasaulio regionui, kuris tebėra pati jautriausia pasaulio vieta – Šventajai Žemei. Joje Izraelio valstybei turi būti vietos gyventi saugiai pagal tarptautinės teisės normas. Joje tuo pat metu Palestiniečių tauta turi turėti galimybę ramiai plėtoti savas demokratines institucijas, siekdama laisvės ir gerovės rytojaus. Šie samprotavimai, - sakė popiežius, tinka platesniame pasaulinės situacijos kontekste, apie kurį neklystamai yra įžvelgiamas civilizacijų sankirčio pavojus. Šį pavojų dar labiau aštrina organizuotas terorizmas, apimantis visą pasaulį. Jokios aplinkybės negali pateisinti šių nusikalstamų veiksmų, kurie yra juo labiau smerktini kai yra pridengiami religijos vardu. Popiežius siūlė pasaulio diplomatijai tiesos siekti ugdant tautų suartėjimą mokslo ir kultūros mainais, laiduojant spaudos ir naujųjų žiniasklaidos priemonių laisvę bei skatinant skirtingų kultūrų humanitarinių mokslų studentų ir dėstytojų mainus.

Benediktas XVI priminė, jog Šv. Sostas, žmogaus laisvių srityje siekia užtikrinti religijos laisvę, kuri ne visur pasaulyje yra gerbiama, o kartais net pažeidžiama, ypač mažumų atžvilgiu, net tokiose valstybėse, kurios didžiuojasi savo daugiametėmis kultūrinėmis tradicijomis. Jei nebijote tiesos, negalite bijoti laisvės – sakė popiežius Benediktas XVI, per audiencijoje susirinkusius diplomatus kreipdamasis į visus už tautų gyvenimą atsakingus valstybių vadovus ir pridūrė, jog Šv. Sostas, prašydamas tikrosios laisvės sąlygų katalikų Bažnyčiai, lygiai taip pat to paties prašo visiems.

Po piežius diplomatams pasakytoje kalboje savo pirmtako, Jono Pauliau II žodžiais “Nėra taikos be teisingumo. Nėra teisingumo be atleidimo” priminė kitas neteisingumo pasaulyje situacijas, ypač ten kur šiandien labiausiai reikia taikos: Šventojoje Žemėje, Libane, ir visuose Artimuosiuose Rytuose, ypač Irake, bei Afrikos žemyne, ypač Didžiųjų ežerų regione ir Darfūre. Šventasis Tėvas taip pat kalbėjo apie socialinio neteisingumo bei skurdo situacijas. Taika nėra tik ginklų tyla. Taikos nėra nei ten, kur žmonėms trūksta viso to, kas leidžia gyventi oriai. Badą kenčiančios tautos negali džiaugtis taika, nors jos ir nėra karo stovyje. Anaiptol, badaujantieji yra nekaltai kenčiantys nuo karų. Jaudina taip pat vaizdai didžiulių pabėgėlių stovyklų įvairiose pasaulio šalyse, - skaitlingų žmonių minių, gyvenančių nepritekliuje todėl, kad vengė dar baisesnio likimo, bet kuriems trūksta visko. Ar visi šie žmonės– ne mūsų broliai ir seserys? – klausė Popiežius, primindamas likimus visų pasaulyje, kurie yra gyvenimo sąlygų verčiami emigruoti, ieškant oresnio gyvenimo galimybių toli nuo gimtinės ir artimųjų. Taip pat negalima užmiršti perkybos žmonėmis žaizdos, kuri, sakė popiežius, tebėra mūsų laikų gėda.

Šių humanitarinių krizių, kaip ir kitų dramatiškų humanitarinių problemų atžvilgiu neabejingais lieka daug geros valios žmonių, įvairios tarptautinės ir nevyriausybinės institucijos. Tačiau šioje srityje valstybių diplomatijos galėtų dėti daugiau pastangų, kad labiau suderintų veiksmus, kurie leistų tiesoje atpažinti bei drąsiai ir dosniai įveikti kliūtis, kurios stabdo veiksmingus ir žmogaus vertus sprendimus. O tiesa reikalauja, kad pasiturinčios valstybės nesikratytų atsakomybės ir pareigos padėti, dosniau dalindamosi savo ištekliais. Pagal turimus statistinius duomenis galima tvirtinti, - sakė diplomatams Popiežius Benediktas XVI, kad mažiau nei pusės globaliniai ginklams skiriamų milžiniškų lėšų labiau nei pakaktų, kad būtų pastoviai panaikinta milžiniškos skurstančiųjų minios kančia. To reikalauja žmogaus sąžinė. (sk)