Viešpaties Apsireiškimo – Trijų Karalių iškilmė

Sausio 6-ąją Bažnyčia švenčia Viešpaties Apsireiškimo iškilmę, paprastai vadinamą Trijų Karalių švente. Lietuvoje šiemet sausio 6-oji buvo eilinė darbo diena, o iškilmės liturginis minėjimas nukeltas į sekmadienį, sausio 8-ąją. Dėl to ir mes įprastinę šventinę homiliją nukėlėme į ateinančio šeštadienio vakaro ir sekmadienio ryto laidas, o šioje laidoje kalbame apie popiežiaus Benedikto XVI penktadienį vadovautą Viešpaties Apsireiškimo iškilmę.

Viešpaties Apsireiškimo iškilme baigiasi Kalėdų liturginis laikotarpis. Viešpaties Apsireiškimo iškilmės liturgijoje dar matome kūdikį Jėzų, gultinį Betliejaus prakartėlėje, o sekmadienį visuotinės Bažnyčios liturginiame kalendoriuje (Lietuvoje – pirmadienį, sausio 9-ąją) minima Kristaus Krikšto šventės liturgija jau pasakos apie suaugusio Jėzaus krikštą Jordano upėje. Viešpaties Apsireiškimo šventės liturgija mini trijų išminčių iš Rytų šalies atvykimą į Betliejų. Pirmiesiems svetimšaliams, tai yra Izraelio tautai nepriklausantiems žmonėms, buvo leista pamatyti gimusį Išganytoją. Šiuo susitikimu Izraelio lauktasis Mesijas buvo apreikštas pagonims; šis susitikimas paliudijo, jog išganymas skirtas ne tik vienai išrinktajai tautai, bet visiems pasaulio žmonėms.

Apie šį pagrindinį Viešpaties Apsireiškimo šventės slėpinį popiežius Benediktas XVI kalbėjo penktadienio rytą Šv. Petro bazilikoje aukotų Mišių homilijoje.

Neatidžiam žvilgsniui Dievo ištikimybė Izraeliui ir jo apsireiškimas visoms tautoms galėtų atrodyti kaip du vienas kitam prieštaraujantys aspektai, tačiau iš tiesų, tai tarsi dvi to paties medalio pusės. Iš tiesų, Šventasis Raštas sako, kad būdamas ištikimas meilės sandorai sudarytai su Izraelio tauta, Dievas kitoms tautoms apreiškia savo šlovę. Dievo šlovės „turinys“ yra malonė ir ištikimybė, gailestingumas ir tiesa. Tai Dievo vardas, kurį turi pažinti ir turi garbinti kiekviena kalba ir tauta. Tačiau šis „turinys“ neatskiriamas nuo „būdo“, kuriuo Dievas apsireiškia. Dievo visiškos ištikimybės su savo tauta sudarytai sandorai viršūnė yra Kristus. Viešpats Jėzus tuo pat metu ir nedalomai yra ir „šviesa pagonims apšviesti“, ir „Izraelio tautos garbė“, kaip sakė Dievo įkvėptas senelis Simeonas, kai paėmė į rankas tėvų į šventyklą atneštą Kūdikį. Šviesa tautoms apšviesti, Epifanijos – Viešpaties Apsireiškimo šviesa – spindi iš Izraelio garbės. Trys Išminčiai pagarbino Kūdikį, nes jame atpažino juos į Betliejų atvedusios dvejopos šviesos šaltinį: jiems kelią nušvietusios žvaigždės šviesos ir Šventojo Rašto šviesos. Atpažino jame Žydų Karalių ir visų tautų Karalių.

Viešpaties Apsireiškimo kontekste apreikštas taip pat ir Bažnyčios bei jos misionieriškumo slėpinys,- kalbėjo popiežius. Bažnyčia yra pašaukta atspindėti pasaulyje Kristaus šviesą, taip, kaip mėnulis atspindi saulės šviesą. Bažnyčioje išsipildė apie Jeruzalę kalbančios senosios pranašystės, kaip toji, kurią girdėjome Mišių skaitinyje: „Kelkis, nušviski! Tavoji šviesa atėjo... Tautos ateis prie tavosios šviesos ir karaliai – prie tavojo tekančio spindesio“. Kristaus mokiniai turi gyventi Palaiminimų dvasia; meilės pavyzdžiu turi patraukti visus žmones prie Dievo. „Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje“. Klausydamiesi šių Viešpaties žodžių, mes, Bažnyčios nariai, negalime nejausti savosios nuodėmės pažeistos žmogystės ribotumo. Bažnyčia yra šventa, tačiau ją sudaro vyrai ir moterys, su savo silpnybėmis ir klaidomis. Tik Kristus, tik Jis vienas, gali savo Šventąja Dvasia pakelti mus iš mūsų silpnumo ir mus nuolatos atnaujinti. Jis yra pasaulio šviesa, jis yra Lumen Gentium, kuris nusprendė šviesti pasauliui per savo Bažnyčią.

* * *

Šiemetinės Trijų Karalių iškilmės Mišios buvo papildytas vienu nauju elementu, kurio lig šiol pastaruoju metu liturgijoje nebuvo: diakonas giedodamas paskelbė šių liturginių metų svarbiausių švenčių datas: kovo 1 dieną, Pelenų Trečiadieniu prasidės Gavėnia; balandžio 16-ąją švęsime Kristaus Prisikėlimo Velykas; gegužės 25-ąją – Žengimo į Dangų šventę, Šeštines; birželio 4-ąją – Sekmines; birželio 15-ąją – Devintines; o gruodžio 3-oji bus naujus liturginius metus pradedančio Advento pirmasis sekmadienis. (jm)

* * *

Po Šventųjų Viešpaties Apsireiškimo iškilmės Mišių šv. Petro bazilikoje popiežius Benediktas XVI kreipėsi į tikinčiuosius vidudienio maldos metu. Savo trumpoje kalboje Šventasis Tėvas dar kartą užsiminė apie šiandieninę Viešpaties Apsireiškimo iškilmę, kuria paminimas Kristaus pasirodymas pagonių tautoms, simbolizuojamomis Trijų Karalių. Trijų Karalių Kristaus pagarbinimo gestas buvo suprastas kaip Izaijo pranašystės išsipildymas:

Tautos ateis prie tavosios šviesos ir karaliai – prie tavojo tekančio spindesio. (…) auksu ir smilkalais nešini, – jie paskelbs Viešpaties šlovingus darbus. (Is 60,3,6)

„Šiandien Kristaus šviesa, kuri Betliejuje buvo tarsi sutūrėta, - sakė Šventasis Tėvas, - pasklido visa savo universalia apimtimi“. Popiežius su nuoširdžiausiais linkėjimais pasveikino Rytų Bažnyčias, kurios, laikydamosis Julijaus kalendoriaus, šeštadienį švenčia šventas Kalėdas.

Trijų Karalių žodžiai karaliui Erodui apie Kristų – „Mes atvykome jo pagarbinti“ (Mt 2,2) – Šventajam Tėvui priminė praėjusį rugpjūtį Kelne vykusią Pasaulinę jaunimo dieną, mat šie Trijų Karalių žodžiai buvo pasirinkti tos dienos šūkiu. „Norėčiau į visą Bažnyčią kreiptis, - tęsė popiežius Benediktas XVI, - tais žodžiais, kuriuos tada sakiau prie Reino upės susirinkusiems jaunuoliams: Atverkite savo širdis Dievui, leiskitės būti apstulbinami Kristaus! Atverkite savo laisvės duris Jo gailestingai meilei! Patikėkite savo džiaugsmus ir skausmus Kristui leisdami, kad Jis savo šviesa apšviestų jūsų protus ir savo malone paliestų jūsų širdis“. Pasak Šventojo Tėvo, virš milijono jaunuolių piligriminei kelionei į Kelną kelią rodė „žvaigždės“, kuri yra jų tikėjimas, šviesa, o pats įvykis gali būti interpretuojamas kaip tam tikra „epifanija“, Viešpaties Apsireiškimas. „Norėčiau, kad visa Bažnyčia, kaip jaunimas Kelne, persismelktų Viešpaties Apsireiškimo dvasia. Prašykime tam Marijos, Kristaus ir Bažnyčios Motinos, užtarimo“, - baigdamas vidudienio maldą sakė popiežius Benediktas XVI. (rk)

* * *

Popiežius Benediktas XVI Kristaus Apsireikimo ventės vidudienio maldos proga priminė praėjusią vasarą Kelne vykusią XX-ąją Pasaulio jaunimo dieną. Šventojo Tėvo žodžiais - Kelne vykusi XX-oji Pasaulio jaunimo diena buvo įsimintinas įvykis, kuris Bažnyčios gyvenimui buvo tikra “epifanija” – tikras “Apsireiškimas”. Todėl šioje laidoje, kartu su Popiežiumi ir mes siūlome klausytojams iš naujo įsiklausyti į Popiežiaus žodžius pasakytus Kelne jaunimui per pirmąjį susitikimą, įvykusį prie Kelno katedros, kurioje, kaip žinia, saugojama Trijų Karalių relikvijų urna.

Sekdami Trijų Karalių pėdomis, - sakė jaunimui popiežius Benediktas XVI, jūs norite surasti Kristų. Leidotės į kelionę trokšdami asmeniškai ir bendruomeniškai kontempliuoti Dievo veidą, atskleistą prakartėlėje gulinčiame Kūdikyje. Ir aš, kaip jūs, išsiruošiau į kelionę, kad kartu su jumis suklupčiau prieš baltą konsekruotą Ostiją, kurioje tikėjimo akimis regime pasaulio Išganytoją.

Neapsakomo džiaugsmo kupinas sveikinu jus, atvykusius iš arti ir iš toli. Jūs atstovaujate nesuskaitomoms minioms mūsų seserų ir brolių, kurie, kartais net patys nežinodami, laukia, kad žvaigždė juos nuvestų pas Kristų, Pasaulio Šviesą, kad jis numalšintų širdžių troškulį. Sveikinu,- sakė popiežius,- taip pat ir tuos iš jūsų, kurie nesate pakrikštyti ir nelaikote savęs Bažnyčios nariais. Tarp jūsų tikriausiai yra ir tokių, kurie galėtų, kaip šventoji Edita Stein dar gerokai prieš stojimą į Kelno Karmelį, sakyti: „Sąmoningai lioviausi melstis“.

Visiems, ir tikintiems, ir abejojantiems, popiežius linkėjo atrasti maldos grožį, išgyventi maldą kaip nuoširdų dialogą su Dievu.

Iš Rytų šalies į Betliejų atkeliavę trys išminčiai ieškojo karaliaus. Galime įsivaizduoti jų nustebimą, pamačius, kad tas ieškomas karalius – tai kūdikis paguldytas ėdžiose. Tačiau tikėjimo dėka jie kūdikio veide atpažino karalių, kurio ieškojo; tikėjimo dėka jie suprato, kad būtent tame kūdikyje neregimasis tapo regimuoju, Amžinasis įžengė į mūsų laiką.

Brangus jaunime,- kalbėjo Kelne popiežius 2005 metų vasarą,- laimė, kurios ieškote, turi veidą: tai Jėzus iš Nazareto gyvenantis su mumis Eucharistijoje. Šiandien trokštu kartoti tai, ką sakiau savo tarnystės pradžios dieną: Kas įsileidžia Kristų į savo gyvenimą, tas nieko nepraranda; nepraranda nieko, kas gyvenimą padaro laisvą, gražų ir didį. Tik bičiulystė su Kristumi atveria žmogui duris į gyvenimo pilnatvę.

Po susitikimo su jaunimu Benediktas XVI aplankė Kelno katedrą ir joje saugomas Trijų karalių relikvijas. Kaip teigia tradicija, Betliejuje gimusį Jėzų pagarbinusių trijų išminčių iš Rytų šalies relikvijos buvo atgabentos iš Konstantinopolio į Milaną ketvirtojo amžiaus pradžioje. Jas Milano vyskupui Eustorgijui padovanojęs pats Imperatorius Konstantinas 325 metais. Rytų Imperijos sostinėje konsekruotas vyskupu Eustorgijus atgabeno Trijų Karalių relikvijas sarkofage, kuris dar šiandien yra saugomas Milane, šv. Eustorgijaus bazilikoje. Relikvijos išbuvo sarkofage su įrašu “Sephulchrum Trium Magorum” iki dvyliktojo amžiaus. Imperatoriaus Frydricho Rudabarzdžio įsakymu relikvijos, 1164 metais nusiaubus Milaną, buvo atgabentos į Kelną, kur su ypatingomis iškilmėmis buvo perkeltos į naują prabangią urną.

Nuo to laiko Trijų Karalių relikvijų urna yra iškiliausias Kelno miesto ir arkivyskupijos simbolis. Dabar, po itin sėkmingai praėjusios XX Pasaulio jaunimo dienos ir Popiežiaus piligrimystės į Kelną, Kelno arkivyskupas, kardinolas Joachim Meisner nusprendė atgaivinti arkivyskupijoje kadaise gyvavusias metines piligrimystes į katedrą prie joje saugomos Trijų karalių relikvijų urnos. Apie šį sprendimą kardinolas Meisner pranešė šį penktadienį, Kelno katedroje, Viešpaties Apsireiškimo iškilmės šv. Mišių metu. Metinė Trijų Karalių piligrimystė į Kelno katedrą bus rengiama kasmet rugsėjo 27-ąją – katedros konsekravimo metinės šventės dieną. Šių metų piligrimystei parinkta tema yra evangelisto Mato užrašyti žodžiai apie į Betliejų atvykusius tris išminčių iš Rytų šalies: “Išvydę žvaigždę, jie be galo džiaugėsi” (Mt 2, 11).
(sk)