"Te Deum" paskutinės metų dienos vakarą

Šeštadienio vakarą popiežius Benediktas XVI Šv. Petro bazilikoje vadovavo sausio 1-ąją minimos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Dievo Gimdytojos iškilmės pirmiesiems Mišparams, kurių pabaigoje buvo giedamas senasis padėkos himnas “Te Deum” už besibaigiančius 2005 metus. Tai tradicinės, kasmet gruodžio 31-osios vakarą Šventojo Tėvo vadovaujamos pamaldos, kurių metu apžvelgiami nugyventi dar vieneri metai, dėkojama Dievui už visas malones, kuriomis jis dosniai apdovanojo Bažnyčią ir pasaulį, apžvelgiami taip pat ir sunkumai, kuriuos esame kviečiami pakelti ir įveikti, vadovaudamiesi Dievo ir artimo meile, kupini vilties. Padėkos pamaldų metu žvelgiama ir į ateitį; prašoma Dievo palaimintų naujų metų. Tokiu būdu Marijos Dievo Gimdytojos iškilmė maldoje sujungia praėjusius ir ateinančius metus.

Popiežius Benediktas XVI sutelkė savo mintis apie keliaujančią Bažnyčią. „Taip, ne tik mūsų širdies poreikis, bet ir pareiga šlovinti ir dėkoti Tam, kuris mus lydi niekad mūsų nepalikdamas ir visada su savo gailestingos meilės ištikimybe sergi žmoniją“, - kalbėjo jis. „Tikrai galime teigti, kad Bažnyčia gyvuoja, - tęsė Šventasis Tėvas, - Dievo garbinimui ir šlovinimui. Ji pati yra „malonės aktas“, kuris amžių bėgyje ištikimai liudija neužgęstančią meilę, apglėbiančią kiekvienos rasės ir kultūros žmogų ir vaisingai sėjantis tikrojo gyvenimo pradus“. Pasak popiežiaus, Bažnyčia tęs savo piligriminę kelionę pasaulyje, padedama Šventosios Dvasios ir skelbs pasauliui Viešpaties slėpinį, iki šis bus atskleistas visa savo šviesa amžių pabaigoje.

Ypatingai Dievui Šventasis Tėvas dėkojo kaip Romos Bažnyčios vadovas. Juk ją, sakė jis, per praėjusius dvylika mėnesių aplankė daugybė kitų Bažnyčių ir bažnytinių bendruomenių tam, kad meilėje būtų pagilintas dialogas ir tiesa, kad visi pakrikštytieji būtų labiau vieningi. Kalbėdamas apie Romos diecezijos gyvenimą, popiežius dar kartą priminė, jog būtina palaikyti šeimos instituciją, o krikščioniškoms šeimoms padėti atsinaujinti. Šventasis Tėvas savo homilijoje prisiminė visus sunkioje situacijoje esančius žmones: kenčiančius skurdą, praradusius viltį, egoistinių interesų aukas. Jis meldėsi, kad Dievo malonė sušvelnintų iš blogio kylančias jų kančias.

Galiausiai popiežius meldė Dievo Motinos, mokančios ir padedančios gyventi, užtarimo ir motiniškos globos šiandien ir vėliau tam, kad vieną dieną Kristus mus priimtų į savo šlovę. (rk)