Antrosios Kalėdų dienos vidudienį, kaip kiekvieną šventadienį, popiežius Benediktas
XVI kalbėjo „Viešpaties Angelo“ maldą kartu su maldininkais, tą valandą buvusiais
šv. Petro aikštėje. Nors ką tik įžengėme į kalėdinio džiaugsmo liturginį laikotarpį,
tačiau jau antrąją Kalėdų dieną Bažnyčia liturgijoje mini pirmąjį kankinį šv. Steponą.
Apie tai kalbėjo Šv. Tėvas sveikindamas į vidudienio maldą susirinkusius maldininkus.
Apie
ypatingą ryšį, jungiantį šias dvi šventes (Kalėdas ir pirmojo kankinio Stepono minėjimą)
ambraziejiškoji liturgija sako: „Vakar Viešpats gimė žemėje, kad Steponas gimtų dangui“.
Kaip Jėzus ant kryžiaus visiškai atsidavė Tėvui ir atleido savo budeliams, taip ir
Steponas mirties valandą meldė: „Viešpatie Jėzau, priimk mano sielą!“ „Viešpatie,
nepaskaityk jiems šios nuodėmės“ (Apd 7, 59-60). Steponas yra tikras Jėzaus mokinys
ir tobulas jo sekėjas. Jis yra pirmasis visoje minioje kankinių, gyvybės auka patvirtinusių
savo tikėjimą, herojiškai liudijusių, kad Dievas tapo žmogumi, idant žmogui būtų atkelti
Dangaus Karalystės vartai.
Kalėdų džiaugsme teneatrodo netinkamas šv. Stepnoo
kankinystės minėjimas. Iš tiesų, jau Betliejaus prakartėlėje matome Kryžiaus šešėlį.
Apie jį byloja Betliejaus lūšnos skurdas, Simeono pranašystė apie prieštaravimo ženklą
ir apie skausmo kalaviją, kuris pervers Marijos širdį, Erodo įsakyti persekiojimai,
dėl kurių reiks bėgti į Egiptą. Tenestebina mūsų, kad šis Kūdikis, kai užaugs, prašys
savo mokinių ištikimai sekti jį Kryžiaus keliu. Jo pavyzdžio sužavėti ir jo meilės
palaikomi tikintieji, nuo pat pirmųjų krikščionybės amžių, liudys savo tikėjimą iki
kraujo praliejimo. Po pirmųjų kankinių seks kiti per visus amžius iki mūsų dienų.
Juk matome, kad ir šiais laikais, daugelyje pasaulio vietų krikščionių tikėjimo išpažinimui
reikalingas kankinių heroizmas. Kaipgi nepriminti, kad taip pat ir ten, kur nėra persekiojimų,
už gyvenimą pagal Evangeliją reikia didelę kainą.
Kontempliuodami Kūdikį Marijos
glėbyje ir matydami šv. Stepo pavyzdį, prašykime Dievo malonės gyventi pagal mūsų
tikėjimą, būti pasiruošusiems visada tinkamai atsakyti kiekvienam klausiančiam apie
mumyse gyvenančią viltį. (jm)