Naujasis Didžiosios Britanijos ambasadorius įteikė popiežiui skiriamuosius raštus.

Penktadienio rytą naujasis Didžiosios Britanijos ambasadorius įteikė popiežiui skiriamuosius raštus. Nuo dabar britų ambasadai Vatikane vadovauja gana jaunas, 35 metų amžiaus diplomatas Francis Campbell, kuris, beje, taip pat yra pirmasis katalikas ambasadorius prie Šv. Sosto nuo pat Henriko VIII laikų, kai karaliaus sprendimu didelė dalis Anglijos Bažnyčios buvo atskirta nuo Romos.

Sveikindamas ambasadorių, popiežius Benediktas XVI kalbėjo ir apie specifinius dvišalių santykių aspektus, ir, bendrai, apie krikščioniškų ir humaniškų vertybių svarbą šiuolaikinės atviros ir darnios visuomenės gyvenimui.

Tolerancija ir žmonių skirtingumo gerbimas nėra tik susigalvotos, tik konvencinės vertybės. Kad pagarba ir tolerancija galėtų laiduoti visuomenės gyvenimo darną, šios vertybės turi būti grindžiamos autentiška samprata žmogaus, sukurto pagal Dievo paveikslą ir panašumą. Tokia tolerancijos ir pagarbos samprata savo ruožtu reikalauja gerbti žmogaus gyvybę nuo pat prasidėjimo iki natūralios mirties, reikalauja pripažinti fundamentalų santuokos ir šeimos vaidmenį.

Popiežiaus kalboje prisiminti taip pat šių metų liepos mėnesį Londone įvykdyti teroristų pasikėsinimai ir jų sukelta didžiulė socialinė įtampa. Popiežius dar kartą užtikrino, kad Didžiojoje Britanijoje veikianti katalikų Bažnyčia, nuo seno įsitraukusi į skirtingų etninių ir rasinių grupių sielovadą, ir toliau darbuosis vardan visų visuomenės narių santarvės.

Dalį savo kalbos popiežius skyrė Didžiosios Britanijos nuopelnams, siekiant teisingesnio ir taikesnio pasaulio, paminėjo britų aktyvų dalyvavimą pagalbos skurstančioms valstybėms projektuose. Benediktas XVI taip pat džiaugėsi taikos proceso Šiaurės Airijoje rezultatais.

Galiausiai dalį naujajam ambasadoriui sakytos savo kalbos popiežius skyrė krikščionių ekumeniniam dialogui, kuris ypač Anglijoje, žinant šios šalies krikščioniškų bendruomenių istorines peripetijas, yra labai aktualus. Nesantaikos paliktos žaizdos gilios ir jų gydymas yra ilgas ir daug pastangų bei kantrybės reikalaujantis procesas, tačiau, antra vertus, matome kokius didelius rezultatus jau davė krikščionių vienybės siekimo pastangos. Turime būti ištvermingi, turime darbuotis ir visų pirma melstis, kad šiuo metu vykstantis ekumeninis dialogas nuvestų mus į tikslą, į visišką Kristaus mokinių vienybę. (jm)