Į popiežiaus kvietimą nemenkinti Kalėdų, nepaversti jų vien konsumizmo švente, atsiliepia
Romoje jau kelis dešimtmečius veikianti katalikų jaunimą burianti Šv. Egidijaus bendruomenė,
kuri, kaip tik šį trečiadienį, pristatė Romos miesto vadovą vargšams. Tai nedidelė
knygutė antrašte: „Kur pavalgyti, pernakvoti, nusiprausti“. Kaip sako knygos pavadinimas,
joje pateikta informacija apie Romos mieste veikiančias karitatyvines institucijas,
prieglaudas, valgyklas ir kitas vietas, kur mieste gyvenantys benamiai ar ir šiaip
išsiversti nesugebantys žmonės gali gauti pagalbos. Su tam tikra doze sarkazmo, bet
tikriausiai be piktavališkos ironijos, Italijos žiniasklaida, iš anksto pristatydama
šią Šv. Egidijaus bendruomenės iniciatyvą, knygą pavadinu „Michelin gidu vargšams“.
Tai nuoroda į Michelin leidyklos seriją turistinių vadovų po viso pasaulio miestus
ir šalis.
Po kelių dienų, o tiksliai – Kalėdų dienos popietę, įvyks dar vienas
kasmet besikartojantis Šv. Egidijaus bendruomenės organizuojamas renginys – Kalėdų
puota bendruomenei priklausančioje Marijos bazilikoje Romos Trastevere (Užupio) rajone.
Po
iškilmingų Kalėdų Nakties Mišių, po Kalėdų rytą aukojamų dar vienų Mišių, bendruomenės
nariai sustumdo bazilikos suolus, ant jų uždeda lentas, užkloja staltieses ir prie
šventiškomis gerybėmis padengtų stalų pakviečia Trastevere rajono ir visos Romos vargšus.
Tokia kalėdinė vargšų puota Trastevere rajono Mergelės Marijos bazilikoje kasmet rengiama
nuo 1982 metų.
Šventojo Egidijaus bendruomenė nuo pat gyvavimo pradžios garsėja
darbu vargšų ir atstumtųjų labui, o taip pat šiandien plačiai išvystyta taikdariška
ir ekumenine veikla, dabar jau įgavusią tarptautinį mastą. Šv. Egidijaus bendruomenė
įsikūrė Romoje praėjusio amžiaus septintame dešimtmetyje. Kai per visą Vakarų Europą
nuvilnijo vadinamoji 1968 metų jaunimo revoliucija, dalis tos kartos jaunuolių savo
jaunatvišką radikalizmą pabandė realizuoti su Kristumi. Tuo metu gimė ne vienas iš
dabartinių plačiai žinomų naujų krikščioniškų judėjimų. Tais pačiais 1968 metais
įsikūrė ir Šv. Egidijaus bendruomenė, kurios lyderis buvo paskutinės gimnazijos klasės
mokinys Andrea Riccardi. Iš pradžių tai buvo jaunimo judėjimas, globojantis miesto
benamius. Vėliau judėjimo veikla peržengė Romos miesto ribas, dar vėliau – Šv. Egidijaus
bendruomenė tapo tarptautiniu taikdarišku ir karitatyviniu katalikų judėjimu. Prieš
beveik du dešimtmečius Šv. Egidijaus bendruomenė pradėjo rengti tarptautinius maldos
už taiką susitikimus. 1986 metais popiežius Jonas Paulius II į Asyžių melstis už taiką
buvo sukvietęs pagrindinių pasaulio religinių bendruomenių atstovus. Nuo 1987 metų,
šią popiežiaus pradėtą maldos už taiką tradiciją ėmė tęsti Šv. Egidijaus bendruomenė,
kasmet vis kitoje vietoje rengdama tarptautinius ir tarpreliginius susitikimus. Tačiau
nors ir pasiekusi tarptautinį veiklos mastą, bendruomenė neapleido savo pirmykščio
pašaukimo. Ir toliau veiklos centras yra Romos Užupio Marijos bazilika, o daugiausia
dėmesio skiriama ten pat, parapijoje, gyvenantiems likimo nuskriaustiems žmonėms.
(jm)