2005-12-13 17:09:44

Užsienyje studijuojančių sielovados kongresas


Nuo antradienio iki penktadienio, gruodžio 13 – 16 dienomis, Vatikane vyksta antrasis pasaulinis užsieniečių studentų sielovados kongresas, kurį organizuoja Popiežiškoji migrantų ir keleivių sielovados taryba. Kongrese diskutuojama apie katalikų Bažnyčios sielovados misiją tarp įvairiose šalyse studijuojančio, iš svetur atvykusio jaunimo. Šiandien ne savo gimtųjų šalių universitetus lanko maždaug du milijonai studentų ir tokio mąsto reiškinys neliko Bažnyčios nepastebėtas. Renginyje dalyvauja vyskupų konferencijų, religinių bendruomenių, įvairių asociacijų, judėjimų ir institucijų atstovai iš 30 šalių. Studijavimo užsienyje reiškinys liečia ne tik tas šalis, kur katalikai sudaro visuomenės daugumą, dėl to į kongresą pakviesti taip pat kitų krikščioniškų konfesijų atstovai. Numatyta dėmesio skirti ir skirtingų religijų dialogo problematikai, kuri šioje specifinėje srityje neišvengiama. Kongreso tikslas yra ne tik kartu apmastyti ir pasidalinti patirtimi, bet taip pat sustiprinti bendradarbiavimą bei labiau sutelkti užsieniečių studentų sielovadoje jau dirbančias pajėgas. Tikimasi, jog apibendrinus diskusijų grupių pateiktus rezultatus pavyks suformuluoti konkrečias išvadas, gaires ir pasiūlymus užsieniečių studentų sielovadoje, kuri apima tokias temas, kaip solidarumas, atvykėlių priėmimas, liturginis gyvenimas, ekumeninis ir tarpreliginis dialogas. Gruodžio 15 dieną, po Šventų Mišių Romos universitetų studentams ir dėstytojams švento Petro Bazilikoje, kongreso dalyviai susitiks su popiežiumi Benediktu XVI.

Popiežiškosios migrantų ir keleivių sielovados tarybos pirmininkas kardinolas Stephen Fumio Hamao atidarymo kalboje pasveikino kongreso dalyvius ir trumpai aptarė užsieniečių studentų sielovados reikšmę ir specifiką. Pasak jo, užsienyje studijuojančių studentų skaičius ir ateityje išlaikys jau keletą dešimtmečių pastebimą augimo tendenciją – gana prisiminti vien tik Europos Sąjungoje vykstančius mainus. Studijavimas užsienyje, verčiantis peržengti kultūrinius, lingvistinius ir religinius barjerus, stipriai įtakoja studentus ir yra iššūkis Bažnyčiai, kuri turi priimti įvairius žmones. Kita vertus dažnai užsienyje studijavę žmonės vėliau užima atsakingas pareigas. Tai ypač galioja iš mažai išsivysčiusių šalių kilusiems studentams, kurie grįžę po studijų į gimtąją šalį turi galimybę ženkliai prisidėti prie jos techninio ir kultūrinio vystimosi. Bažnyčia turi rūpintis užsieniečių studentų padėtimi ir dvasine formacija, nes tokiu būdu ne tik parodo solidarumą, bet ir prisideda prie tarptautinės gerovės. Kardinolas Hamao išvardino pagrindines į kitą šalį atvykusių studentų problemas, primindamas, kad iš Trečiojo pasaulio šalių kilusiems studentams jos dažnai yra aštresnės nei kitiems. Tai dažniausiai ekonominio pobūdžio sunkumai bei nelengvas pragyvenimą garantuojančio darbo ir studijų suderinamumas. Į kitą šalį atvykęs žmogus ir susidūręs su kitokiu religiniu bei moraliniu elgesiu dažnai patiria vadinamąjį kultūrinį šoką, patiria vienišumo jausmą, jam nelengva įsilieti į aplinką. Kraštutiniu atveju studento nesugebėjimas integruotis arba jo nepriėmimas gali išprovokuoti ksenofobijos bei rasizmo apraiškas.

Popiežiškosios migrantų ir keleivių sielovados tarybos sekretorius arkivyskupas Agostino Marchetto patikslino, jog kongreso programa remiasi prieš pusantrų metų paskelbta instrukcija „Erga Migrantes Caritas Christi“, kuri pateikia bendras migrantų ir trumpesniam ar ilgesniam laikui gyvenimo vieta keičiančių žmonių sielovados gaires. Svetur studijuojantys studentai yra vienas iš migrantų sielovados sektorių. Instrukcija „Erga Migrantes Caritas Christi“ siekia tapti veiksmingu Bažnyčios atsakymu į naujus migrantų poreikius ir suteikti jų patirčiai evangelinį bei misijinį aspektus. (rk)







All the contents on this site are copyrighted ©.