Antrasis Advento pamokslas Vatikane

Popiežiaus namų pamokslininkas kapucinas tėvas Raniero Cantalamessa penktadienio rytą Vatikano apaštalinių rūmų Redemptoris Mater koplyčioje susirinkusiems popiežiui ir jo bendradarbiams sakė antrąjį šių metų Advento pamokslą, kurio tema šį kartą buvo Kristaus dieviškumas pagal evangelistą Joną.

Tikėti, kad Kristus yra Dievas yra kur kas sunkiau negu vien tikėti Dievą. Su šia problema susiduriame mes, dabartinių laikų žmonės. Su ta pačia problema teko susidurti ir Kristaus bendraam˛iams, ir evangelistui Jonui. Kristaus dievystė,- sakė pamokslininkas,- tai tarsi aukščiausia tikėjimo viršūnė, tarsi mūsų tikėjimo Everesto kalnas. Palaimintas, kas nepasipiktins manimi,- sakė pats Jėzus. Ir iš tiesų aname religiniame kontekste, kuriame Jėzus vykdės savo misiją, vienas didžiausių sunkumų buvo būtent žmonių papiktinimo pavojus. Mes juk jį pažįstame,- sakydavo apie Jėzų fariziejai. Su ta pačia problema savo širdyje susidūrė ir ketvirtosios Evangelijos autorius šv. Jonas. Jam, savo tautos religinėje tradicijoje užaugusiam pamaldžiam jaunuoliui, buvo aišku, kad mirtingas ˛mogus negali savo akimis pamatyti triskart švento Dievo ir likti gyvas. Tačiau jei ir įveikiame papiktinimo pavojų, vis tiek vien argumentais Kristaus dievystės įrodyti neįmanoma. Kristaus dievystę galima tik tikėti. Neįmanoma pasidaryti išvados, kad Kristus yra Dievas, remiantis vien faktais. Tai suprasdamas, evangelistas Jonas kalba apie Kristaus galią, kurią jis turi žmonių širdims. Įrodinėja, kad remiantis Kristumi, galima susikurti naują pasaulį, kad tik su Kristumi galima pasiekti gyvenimo pilnatvę.

Iš kur tas Jono susižavėjimas Kristaus asmeniu ir toks nepajudinamas tikėjimas jo dieviškumu? Atsakymas į šį klausimą – tai Marija. Šventoji Dvasia ir Mergelė Marija yra du svarbiausi mūsų sąjungininkai, padedantys mums tikėti Jėzų, ateinantys į pagalbą trokštantiems, kad Jėzus gimtų širdyse. Kaip žinia, Jonas pasiėmė Mariją į savo namus, su ja kartu meldėsi, su ja bendravo, kalbėjosi apie Jėzų. Jono namuose gyveno ta moteris, kurioje Žodis tapo kūnu.

Tėvas Cantalamessa pridūrė dar vieną dalyką: Įdomu, kad evangelistas Jonas gyveno laikais, kurie tam tikrais bruožais buvo panašūs į dabartinius mūsų laikus. Graikų kultūros užvaldytam pasauly vyravo kosmopolitizmas ir religinis sinkretizmas. Jonas su šia savo laiko kultūra nepolemizavo. O jei kartais ir imdavosi polemikos, tai tik su kitais krikščionimis, su eretikais pačios Bažnyčios viduje. Tikėjimą į Kristų jis skelbė, ne kaip įvairių argumentų rezultatą, bet kaip malonę, kaip pasauliui Tėvo duodamą didžiausią dovaną, kurią žmogus priima arba nepriima. (jm)