Pirmasis Advento pamokslas Vatikane

Penktadienį Vatikane prasidėjo tradiciniai Advento pamokslai. Tris Advento penktadienius vyksta po valandą trunkantys maldos susitikimai, kuriem vadovauja Popiežiaus namų pamokslininkas ir kuriuose dalyvauja popiežius ir jo artimiausi bendradarbiai bei vadinamoji popiežiaus šeima – tai yra įvairias pareigas apaštaliniuose rūmuose einantys kunigai ir pasauliečiai. Panašūs maldos susitikimai popiežiaus rūmuose vyksta ir Gavėnios metu. Ir Gavėnios, ir Advento pamokslams jau nuo seno vadovauja Italijoje ir kitose šalyse žinomas pamokslininkas, teologas, patristas kapucinų ordinui priklausantis tėvas Raniero Cantalamessa. Kelios jo knygos išverstos ir į lietuvių kalbą. Tėvą Cantalamessa Popiežiaus namų pamokslininku savo pontifikato pradžioje, 1980 metais, paskyrė popiežius Jonas Paulius II. Popiežiaus namų pamokslininko pareigas tėvas Cantalamessa eis ir prie dabartinio popiežiaus.

Pirmojo šių metų Advento pamokslo tema buvo tikėjimas į Jėzų Kristų.

Tam tikrose kultūros ir masinės komunikacijos srityse Kristus yra vienoje pirmųjų vietų, yra „superžvaigždė“ kaip skelbia vieno žinomo miuziklo pavadinimas. Tačiau jei žvelgiame į žmonių tikėjimą, tai yra į tą vietą, kuri Kristui turėtų priklausyti kiekvieno žmogaus gyvenime, matome, kad ten žmonės jo neįsileidžia, kad jis iš ten išstumtas. Ką šiandien tiki Europos ar kitų žemynų žmonės, save vadinantys „tikinčiaisiais“? Dažniausiai jie tiki kažkokią visagalę Esybę, tiki Kūrėją, tiki pomirtinį gyvenimą, bet tai juk dar ne krikščionių tikėjimas. Šiame religingume Kristaus nėra. Nes jei dabartinių žmonių tikėjimo centre būtų Kristus, tai galėtume tik atlaidžiai šypsotis girdėdami visokias pranašystes apie tariamą Bažnyčios eros pabaigą, apie dabartinės technologijų eros nesuderinamumą su tariamu Bažnyčios atsilikimu. Kristus juk pasakė: Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis.

Tad kaip skelbti Kristų dabartiniam žmogui? Pasak tėvo Cantalamessa, dabartinio post – krikščioniško pasaulio Evangelizavimą reikia pradėti nuo paprasto dviejų esminių dalykų skelbimo: Kristus mirė už mūsų nuodėmes ir prisikėlė dėl mūsų išteisinimo! Kristus yra Viešpats! Mano asmeninio gyvenimo Viešpats!

Deja, dažnai šį svarbiausią ir kartu paprastą skelbimą temdo ir slegia mūsų naudojimų skelbimo būtų sudėtingumas. Mes esame išmokyti būti žmonių žvejais, bet rūpinamės tik sekmadienį į bažnyčią ateinančių žmonių kiekiu ir dejuojame, kai matome, kad jų ateina vis mažiau. Tėvas Cantalamessa čia papasakojo prieš kelias savaites nutikusį įvykį. Penkiolika tūkstančių žmonių Romoje susirinko į susitikimą su vienu protestantų pamokslininku. Kai jų paklausiau: ko jie, katalikai, čia susirinko?,- kalbėjo pamokslininkas,- jie atsakė, kad jie ieško to, ko savo parapijose negauna, nori išgristi tai, ko savo parapijose neišgirsta.

Turime kelti sau tą paprastą ir fundamentalų klausimą: kas man yra Jėzus Kristus? Turime stengtis, kaip sakė popiežius Jonas Paulius II, plačiai atidaryti duris Kristui. Kai lankomės kitų žmonių namuose, dažnai tenka matyti, kad šeimininkai įsileisdami svečią į namus, kviečia jį į gražią menę, o netvarkingų kambarių duris greitai užvarsto. Su Kristumi turime elgtis kitaip. Jis turi būti viso mūsų gyvenimo svečias. Prieš jį reikia atidaryti ir tuos netvarkingus kambarius. Mūsų gyvenimas negali būti padalintas į tai, kur Kristų įsileidžiame ir kur ne. Adventas tebūnie gerai išgyventas pasirengimo metas, kad tinkamai priimtume per Kalėdas pas mus ateisiantį Kristų. (jm)