Tarptautinės teologinės komisijos eilinė sesija

Lapkričio 28 - gruodžio 2 dienomis Vatikane vyksta Tarptautinės teologinės komisijos eilinė sesija. Jos darbus koordinuoja komisijos generalinis sekretorius Luis Ladaria, o pirmininkauja Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas Williams Joseph Levada.

Kaip buvo nutarta per pernykštę Tarptautinės teologijos komisijos sesiją, svarbiausia šiais metais teologų nagrinėjama tema yra be Krikšto mirusių kūdikių lemtis atsižvelgiant į visuotinį Dievo išganymo planą, į Kristaus tarpininkavimo išskirtinumą, į Bažnyčios sakramentiškumą dalyvaujant Išganymo darbe. Antroje eilinės sesijos darbotvarkės dalyje – pasiruošimas būsimiems susitikimams, kuriuose numatyta aptarti kitas dvi temas: teologijos kaip tikėjimo mokslo prigimtį bei metodą ir natūraliojo moralės įstatymo pagrindus, pasiremiant popiežiaus Jono Pauliaus II enciklikomis „Veritatis Splendor“ ir „Fides et Ratio“.

Tradicinė doktrina apie be Krikšto mirusių kūdikių lemtį teigė, jog jie patenka į limbą, kuris nėra skaistykla ar pragaras, mat kūdikis neturi nuodėmių, bet nėra ir rojus, nes Krikštu nebuvo panaikinta prigimtinė nuodėmė, temdanti Dievo regėjimą. Šioje Tarptautinės teologinės komisijos eilinėje sesijoje iškeliamas klausimas ar tokia doktrina yra iš tiesu pagrįsta. Nors kai kurie Italijos laikraščiai suskubo sensacingai paskelbti, jog esą „Vatikanas panaikino limbą“, tačiau komisijos generalinis sekretorius Luis Ladaria patikslino, jog tokia doktrina niekad nebuvo apibrėžta dogmatiškai, niekad netūrėjo saistančios tikėjimo tiesos pobūdžio. Tai buvo teologinė hipotezė, kuri dabartinių teologinių ir Bažnyčios Mokymo išvadų šviesoje jau nebėra priimtina. Antai Jono Pauliaus II pontifikato metu 1992 metais išleistame Katalikų Bažnyčios Katekizme sakoma, jog be Krikšto mirusius kūdikius Bažnyčia paveda Dievo gailestingumui ir, remdamasi Dievo troškimu visus išganyti, viliasi, jog yra išganymo kelias ir nekrikštytiems kūdikiams. Tai, kaip paaiškinama prieš tai, anaiptol nesumenkina Krikšto reikšmės ir būtinumo išganymui. Dievas nors ir susiejo išganymą su Krikšto sakramentu, tačiau Jis pats nėra savo sakramentų suvaržytas.

Ketvirtadienį tarptautinės teologijos komisijos sesijoje apsilankė ir kalbą sakė popiežius Benediktas XVI, kuris dar būdamas kardinolu pats 24 metus pirmininkavo šiai komisijai. Komisijos paruošiamieji darbai apie be krikšto mirusių kūdikių lemtį taipogi buvo pradėti jam vadovaujant. Gal todėl Šventasis Tėvas skyrė daugiau dėmesio jau minėtoms būsimoms komisijos temoms. Kalbėdamas apie natūralųjį moralės įstatymą, popiežius pabrėžė, kad jis yra ypatingai svarbus asmens prigimtyje įsišaknijusių teisių pagrindų supratimui. Šių pagrindų šaltinis galiausiai yra pati Dievo valia. Šitaip suvoktos asmens teisės yra pirmiau nei bet koks valstybės priimtas įstatymas ir todėl pastarieji negali pažeisti ar ignoruoti asmens teisių. Paneigus „asmens prigimties“ sąvoką galiausiai krentama į subjektyvizmą, o teisė pasidaro priklausoma nuo visuomenėje vyraujančių mąstymo srovių. Šitaip teisė vietoj to, kad palenktų sau valdžią, pati tampa valdžios įrankiu.
Pasak Šventojo Tėvo ne mažesnės svarbos yra katalikų teologijos statuso ir metodo tema. Teologija turi gimti iš tiesos ir meilės troškimo bandant daugiau pažinti mums apsireiškusius be galo gerą Dievą ir Jo Sūnų, į kuriuos įtikėjome. Todėl Kristaus Apsireiškimas yra pamatinis katalikiškos teologijos norminis principas. Iš to išplaukia taip pat, kad teologija visada turi likti Bažnyčios viduje ir turi būti skirta Bažnyčiai. Teologija nėra kieno nors privatus reikalas. Tokia turi būti teologinių ieškojimų dvasia, papildyta moksliniu išmanymu ir lydima maldos bei kontempliacijos.

Tarptautinė teologijos komisija prie Tikėjimo doktrinos kongregacijos buvo įsteigta 1969 metais Pauliaus VI valia. Jos užduotis – padėti Šventajam Sostui ir Tikėjimo doktrinos kongregacijai sudėtingais ir svarbiais doktrininiais klausimais. Komisija sudaroma iš iki 30 teologų iš viso pasaulio, atstovaujančių įvairioms teologijos srovėms ir pasižymėjusių savo kompetencija bei ištikimybe Bažnyčiai. Komisijos narius, atsižvelgdamas į Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefekto siūlymą, penkerių metų laikotarpiui skiria pats popiežius. (rk)