Sekmadienio vidudienio malda

Sekmadienį prasidėjo Adventas – keturias savaites trunkantis pasirengimo Kalėdoms laikotarpis, kuriuo Bažnyčia taip pat pradeda naują liturginių metų ciklą. Šeštadienio vakarą Šv. Petro bazilikoje vadovavęs pirmiesiems pirmojo Advento sekmadienio Mišparams, apie Advento pradžią popiežius Benediktas XVI dar kartą kalbėjo sekmadienį kreipdamasis į maldininkus, kurie, kaip paprastai, susirinko į Šv. Petro aikštę kartu su Šv. Tėvu kalbėti vidudienio maldos.

Kiekvieną kartą kai krikščionių bendruomenė ruošiasi minėti Išganytojo gimimą, nueina per ją džiaugsmo virpulys, kurį tam tikra prasme pajunta ir visa visuomenė. Advento metu krikščionys gyvena dvigubu dvasiniu ritmu: viena vertus, kelia akis į galutinį žemiškos kelionės tikslą, į būsimą šlovingą Viešpaties Jėzaus sugrįžimą, antra vertus, džiugiai mini jo gimimą Betliejuje, nusilenkia prieš prakartėlę. Krikščionių viltys nukreiptos į ateitį, tačiau jos kartu giliai įsišaknijusios praeities įvykyje. Atėjus laiko pilnatvei, Dievo Sūnus gimė iš Mergelės Marijos. Jis gimė iš moters, pavaldus įstatymui,- rašo apaštalas Paulius.

Pirmojo Advento sekmadienio Evangelija mus ragina budriai laukti Kristaus galutinio atėjimo. Budėkite! – sako Jėzus,- nes nežinote, kada grįš namų šeimininkas. Trumpas palyginimas apie šeimininką, išvykusį į kelionę, ir tarnus, įpareigotus jį pavaduoti, pabrėžia kaip svarbu būti nuolat pasirengusiems sutikti Viešpatį, kai jis staiga ateis. Krikščionių bendruomenė nekantriai laukia jo apsireiškimo ir, apaštalas Paulius, rašydamas Korintiečiams, ragina juos pasitikėti Dievo ištikimybe ir gyventi taip, kad išliktume nenusikaltę Viešpaties grįžimo dieną. Dėl to, Advento pradžioje liturgijoje mūsų lūpos kartoja psalmės žodžius: Parodyk mums, Viešpatie, savo gerumą, suteik išganingą pagalbą.

Adventas – tai metas, kuriuo krikščionys turi pažadinti savo širdyse viltį, jog jie galės, Dievo padedami, atnaujinti pasaulį. Dėl to,- kalbėjo popiežius sekmadienio vidudienį,- taip pat ir šiandien norėčiau priminti Vatikano II Susirinkimo konstituciją „Gaudium et Spes“, apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje. Tai tekstas giliai alsuojantis krikščioniška viltimi. Trisdešimt devintame skyriuje, pavadintame „Nauja žemė ir naujas dangus“, skaitome: Iš Apreiškimo mes ˛inome, kad Dievas rengia naują buveinę ir naują žemę, kurioje viešpatauja teisingumas, tačiau naujos žemės laukimas turi ne silpninti, o skatinti siekį puoselėti šią žemę, kurioje dabar gyvename. Mūsų darbo vaisius pamatysime tuomet, kai Kristus atiduos Tėvui savąją amžiną ir visuotinę karalystę. Švenčiausioji Mergelė Marija, Advento Mergelė, tepadeda mums, kad šį malonės metą gyventume budėdami ir darbščiai laukdami Viešpaties atėjimo. (jm)