Popiežiaus Benedikto XVI kalba lenkų vyskupams

Lapkričio 21- gruodžio 17 dienomis vyksta Lenkijos vyskupų vizitas “ad Limina”. Kaip reikalauja Kanonų teisės kodeksas, kiekvienos šalies vyskupai kas penkeri metai privalo apsilankyti Romoje, duoti Popiežiui ataskaitą apie jiems patikėtų vietinių Bažnyčių gyvenimą, susitikimu su apaštalo Petro įpėdiniu ir malda prie Apaštalų kapų sustiprinti savo vienybę su Romos vyskupu.

Iš viso šiuo metu Lenkijoje yra 129 vyskupai – ordinarai, augziliarai ir emeritai. Lenkijos Bažnyčios vyskupų konferencijos pirmininkas šiuo metu yra Przemysl arkivyskupas Josef Michalik, o visos Lenkijos primatas – Varšuvos arkivyskupas metropolitas kardinolas Josef Glemp. Lenkijoje veikia 44 vyskupijos – 41 lotynų apeigų katalikų, 2 graikų apeigų ir kariuomenės ordinariatas.

Popiežius Benediktas XVI jau išklausė keleto vyskupų grupių pateiktas ataskaitas, o šį šeštadienį sakė visiems skirtą kalbą, kurios mintis trumpai apžvelgsime. Savo kalbos svarbiausia tema popiežius pasirinko jaunimo auklėjimą, bet pirmiausia Šventasis Tėvas padėkojo vyskupams už jų nelengvą ganytojišką, daugybę įsipareigojimų apimančią, tarnystę savo vyskupijose ir priminė gilų Bažnyčios Lenkijoje ryšį su Šventuoju Sostu, kuris ypatingai atsiskleidė Jono Pauliaus II pontifikato metu.

Kalbėdamas apie jaunimo krikščionišką auklėjimą Benediktas XVI pabrėžė, jog tai vienas svarbiausių Bažnyčios, tad ir vyskupų, uždavinių vykdant jos išganomąją misiją. Tam, kad toks auklėjimas būtų iš tiesų veiksmingas nepakanka skirti dėmesį didaktikai, žinių perdavimo metodams, tačiau reikia tiesioginio ir asmeniško tikėjimo liudijimo. Taip pat reikia gerai suvokti ir įvertinti jaunuolių konkrečią situaciją, pirmiausia – jų šeimyninę situaciją, mat šeima išlieka pagrindinė aplinka, kurioje formuojasi asmuo. Antra, negalima ignoruoti tokių aplinkybių kaip ekonominiai sunkumai ir nedarbas. Nes nesuvokiant jaunų žmonių problemų, negalima priimti deramų sprendimų ir nuostatų jų atžvilgiu. Popiežius priminė, jog jaunimui būdingas jautrumas, rūpestis vargšais ir ligoniais, stiprus prasmės poreikis ir jos ieškojimas yra tie faktoriai, kurie padeda krikščioniškam auklėjimui. Galima įtraukti jaunuolius į katalikiškų šalpos organizacijų, kaip antai Caritas, veiklą, bet ypač svarbu juos išmokyti gyventi maldos gyvenimą tiek dalyvaujant Mišiose, tiek užsiimant dvasinėmis pratybomis tyloje ir susikaupime.

Už jaunosios kartos ugdymą taip pat atsako šeima ir valstybė. Todėl Bažnyčia turi glaudžiai bendradarbiauti su šeimomis ir su švietimo įstaigomis, mokyklomis bei universitetais, žinoma, išlaikant abipusę autonomiją ir pagarbą, pažymėjo Benediktas XVI. Kalbėdamas apie delikatų katechezės pamokų mokyklose klausimą, Šventasis Tėvas pabrėžė, jog jos netūrėtų prarasti evangelizacinio bei tikėjimo liudijimo aspekto ir tapti tik bendro pobūdžio pamokomis apie religiją ar netgi būti visai išbrauktomis iš mokyklinių programų, kaip kad norėtų kai kurie visuomenės sluoksniai.

Jei yra poreikis, reikia organizuoti katechezę ne tik jauniems žmonėms, bet ir suaugusiems. Tam gali būti panaudoti tokie vertingi dokumentai, kaip Katalikų Bažnyčios Katekizmas ir neseniai pasirodę du Kompendiumas, kurie trumpai ir aiškiai išdėsto minėto Katalikų Bažnyčios Katekizmo ir Bažnyčios socialinės doktrinos mokymą.

Ypatingas iššūkis, pasak Šventojo Tėvo, Bažnyčiai Lenkijoje yra sielovada kultūros ir masinių komunikacijos priemonių srityse. Lenkija neturi prarasti krikščioniško specifiškumo ir apleisti krikščioniškas vertybes susidūrus su sekuliarizmo spaudimu. Būtent krikščioniška dvasia pažymėta kultūra galėtų būti Lenkijos indėlis visai Europos Sąjungai.

Krikščioniško auklėjimo galutinis tikslas yra tikinčiųjų iš Šventosios Dvasios gautos tikėjimo dovanos įsisąmoninimas, - baigdamas sakė popiežius Benediktas XVI. (rk)